Aistės Kirvelytės paroda DAVAITE LIUBIT DRUG DRUGA VDA „Titanikas“ 2014 02 27 ‒ 03 22

2014-02-24

Aistės Kirvelytės paroda

DAVAITE LIUBIT DRUG DRUGA

VDA „Titanikas“ 2014 02 27 ‒ 03 22 (Atidarymas vasario 27 d. 17 val.)

Kuratorius: Kęstutis Šapoka

Aistė Kirvelytė yra viena svarbių nuosaikiųjų tapybos reformatorių kartos atstovių, debiutavusių XX a. 10-jo deš. antroje pusėje. Kirvelytė, kaip ir Eglė Ridikaitė, „užkrėtė“ tapybą didžiuliais, artimais reklamos tentams, formatais, paradoksalizuodama Lietuvos neoekspresionistinės tapybos tradiciją.

Viena esminių menininkės „inovacijų“ ‒ (didelių formatų) drobių ciklai, konstruojami sovietmečio „kino afišų“, arba komikso, netgi kinematografiniu principu. Kirvelytės tapyba gali būti „skaitoma“ dvejopai ‒ „sau pakankamos“ neoekspresionistinės plastinės logikos kontekste, tiek tam tikrų ciklų visumoje, artimoje kino arba iš dalies video naratyvui.

Tai svarbus Kirvelytės tapybos aspektas, kadangi menininkė tarsi negriaudama įprastinės, „tradicinės“ tapymo manieros, iš esmės pakeitė tapybos (per)skaitymo principus, susiedama juos su tarpdisciplininio meno vidinėmis struktūromis.

Į savo „neoekspresionizmą“ Kirvelytė dažnai įpina spaudos, kitų masinės komunikacijos medijų, kino, reklamos įvaizdžių, „pankiškai“ ironizuodama ir parodijuodama komercinio-ideologinio naratyvo konstravimo mechanizmus.

▫▫▫

Ši paroda artima retrospektyvai. Pati Kirvelytė visaip priešinosi tokiam parodos formatui, todėl visa atsakomybė tenka man ‒ užsispyrusiam kuratoriui. Nenuostabu, kad „retrospektyva“ gąsdina daugelį menininkų, nes tai neva yra „laidojimas“ arba priešingai ‒ perdėtas su(si)reikšminimas. Galbūt.

Tačiau aš „retrospektyvą“ šiuo konkrečiu atveju suprantu elementariai, be jokios patetikos ‒ kaip galimybę pamatyti didesniąją Kirvelytės kūrybos dalį visumoje. Šios, svarbios mūsų šiuolaikinės tapybos raidai, menininkės kūryba eksponuota gana retai. Rimtesnės parodos, kurioje galima būtų pamatyti bent keletą jos ciklų kartu, taip pat nebuvo. Tai kraštutinai egoistinis mano noras ‒ sau pačiam susidėlioti šiokią tokią Kirvelytės pastarojo dvidešimtmečio kūrybos panoramą, nes tai man asmeniškai įdomu grynai profesine prasme.

Todėl su menininke buvo sutarta štai kas ‒ „retrospektyva“ paliekama kuratoriaus valiai. Tuo tarpu pati menininkė „retrospektyvos“ ribose (ar šalia jų) pristato naują autorinį savo projektą, susijusį su buvusiomis (iki pastato rekonstrukcijos) „Titaniko“ erdvėmis.

Kęstutis Šapoka

Žymos:Aistė, Kęstutis, Kirvelytė, Šapoka