Małgorzata Żurada: Viską matančios akys

2017-02-21

Projektų erdvėje „Sodų 4“ pristatoma menininkės Małgorzatos Żurados paroda, kuria ji kviečia pirmą kartą susipažinti su daugiausia Lietuvoje, reziduojant Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje bei Vilniuje 2016–aisiais, atlikto tyrimo rezultatais ir sukurta jį atskleidžiančia medžiaga.

„Viską matančios akys“ – tai pavadinimas scenarijaus, parašyto prieškario aiškiaregio Stefan Ossowiecki pagal jo paties biografiją penktojo dešimtmečio pradžioje ir skirto Paramount Pictures. 1944–aisiais šis rankraštis bei pats autorius abu dingo be žinios. Ossowiecki buvo gimęs 1877 m. Maskvoje ir turėjo lenkiškų, rusiškų bei lietuviškų šaknų. Nors pagal išsilavinimą jis buvo inžinierius, Ossowiecki išgarsėjo dėl savo paranormalių talentų, kuriuos visoje Europoje daugelį kartų demonstravo mokslininkų, tyrėjų ir visuomenėje žinomų asmenų akivaizdoje. Maždaug tuo pačiu metu išgarsėjo ir kitas mediumas Franek Kluski – jis buvo žinomas dėl dvasių iš kito pasaulio materializavimo. Abu jie paliko daugybę medžiagos – protokolų, fotografijų, istorijų ir anekdotų – ir buvo laikomi vienais paskutinių pripažintų praktikuojančių magų Europoje, nes prasidėjus Antrajam pasauliniam karui susidomėjimas tokio pobūdžio užsiėmimais stipriai krito.

Paranormalius reiškinius išpopuliarino Fox seserys, kurios surengė pirmuosius mediumo seansus 1848 m. Hydesvillyje, Niujorke. Jau po kelerių metų tokie seansai tapo mėgstama įvairių amžiaus žmonių veikla. Knygoje Kas yra spiritizmas? Allan Kardec vadina spiritizmą „mokslu, tyrinėjančiu ryšį tarp žmonių ir bekūnių būtybių“. Kartu su stalo eksperimentais išaugo bendras susidomėjimas parapsichologija, kuris įtakojo pirmąjį mokslinį tyrimą ir Psichinių tyrimų asociacijos įkūrimą Londone 1882–aisiais. Kol mokslininkai ir akademikai tyrė tokius reiškinius kaip aiškiaregystė, psichokinezija, bilokacija, ekstrasensorinis suvokimas, mediumai dirbo siekdami rasti materialių savo eksperimentų įrodymų – iš čia atsirado dvasių fotografija bei elektrografija (Kirliano fotografija). Visas judėjimas sąlygojo gausybės įrašų atsiradimą per daugelį metų, kai kurie jų paminėtini dėl jų intriguojančio estetinio turinio: Phenomena of materialization by Baron von Schrenck-Notzing, published in 1923, Recollections from séances with Franek Kluski by Norbert Okołowicz (1926) or recent works by Chico Xavier are just a few examples.

„Viską matančios akys“ yra meninė istorinių duomenų apie Ossowieckio, Kluskio ir kitų aiškiaregių XX a. pradžioje atliktus eksperimentus interpretacija. Remiantis užfiksuotais šaltiniais parodoje formuojamas naujas naratyvas, laisvai jungiantis tikrus ir išgalvotus faktus. Instaliaciją sudaro objektai, pagaminti remiantis spiritizmo seansuose naudojamais metodais arba iš šių seansų paimti, pavyzdžiui, vaškiniai modeliai, astralinės fotografijos, koduoti užrašai, taip pat kitų neaiškių technikų ar situacijų reliktai – magiškieji talismanai, koduoto signalo stotys (koduotos radijo stotys, transliuotos trumposiomis bangomis; garso pavyzdžiai iš The Conet Project). Šių metodų tyrimas leidžia įsigilinti į jų sąsajas su šiuolaikine praktika – tiek pagal erdvines galimybės, tiek pagal vaizdinės kalbos konstravimo potencialą. Taip pat galima kalbėti apie platesnę idėją – tyrinėti komunikaciją su nežinomu asmeniu, ribinių būsenų idėją, ekstrasensorinį suvokimą bei žinių perdavimą neįprastais būdais. Ypatingas dėmesys šiame tyrime skiriamas įvairiems žinučių kodavimo metodams. Visame projekte pasikartojanti tema – raidė „psi“ – paranormalių reiškinių simbolis, pasirodantis įvairiose kultūrose ir laikmečiuose nuo Senovės Graikijos, Skandinavų mitologijos iki XX a. Kuršių Nerijos istorijos.

Małgorzata Żurada yra tarpdisciplininė menininkė, gyvenanti ir kurianti Varšuvoje, Lenkijoje. 2002–aisiais ji baigė Varšuvos dailės akademiją (grafikos meno ir grafinio dizaino magistrą) ir dalyvavo įvairiose parodose bei rezidencijose Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Indonezijoje. Menininkė domisi ryšiais tarp formos ir reikšmės. Jos kūryboje atsiskleidžia praeities ir dabarties okultinės teorijos, ritualai ir dvasinės praktikos. Pagrindinės jos tyrimų kryptys yra vizualinės kalbos jungtys su tikėjimo sistemomis ir ezoterinių žinių šifravimo būdai. Šiuo metu Żurados kūryba nuo grafinio meno palaipsniui krypsta link konceptualumo, išnaudodama performatyvius kūno gebėjimus bei įtraukdama laiką ir erdvę kaip papildomus prasmės faktorius. 2016–aisiais menininkei paskirta Lenkijos respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos stipendija, kuri buvo skirta ir šio projekto įgyvendinimui. Daugiau apie menininkę www.mzurada.com.

Aušra Kaziliūnaitė – poetė, rašytoja, žmogaus teisių aktyvistė. Išleido keturias poezijos knygas: „Pirmoji lietuviška knyga“ (2007), „20% koncentracijos stovykla“ (2009), „Mėnulis yra tabletė“ (2014), „esu aptrupėjusios sienos“ (2016). Už knygą „Mėnulis yra tabletė“ apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija. 2016 m. poetei paskirta Jaunojo menininko premija. Kūryba versta į anglų, prancūzų, rusų, vokiečių, latvių, lenkų, gruzinų kalbas. Kaziliūnaitė  baigė istorijos ir religijos mokslų studijas, šiuo metu ji yra Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė ir atlieka praktiką Amsterdamo universitete. Tyrimų sritys – vizualumo ir galios santykiai, kino filosofija.

Paroda veikia 2017/03/02–17
trečiadieniais–penktadieniais 16–20 val. arba susitarus tel. +37062689230

Atidarymas 2017/03/01
18:00
Atidarymo metu Aušra Kaziliūnaitė skaitys šiai parodai sukurtus poetinius tekstus.

Paroda surengta bendradarbiaujant su Culture.pl, parodos rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lenkijos institutas Vilniuje. Organizatorius – Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius

Lauryno Skeisgielos nuotraukos

Screen Shot 2017-02-21 at 19.20.29

Žymos:, , , ,