Jansas Evaldas

„Laisvė kurti“, 2011, 67 min., HDV

Šis dokumentinis filmas pasakoja apie įkalinimo įstaigose kuriančius kalinius. Režisierius įsiklauso į kalinių istorijas, kuriose susipina gyvenimo klaidų, bausmės ir kūrybos, kaip savotiškos laisvės formos, leitmotyvai. Pasaulį rodydamas kalinių, arba socialinio dugno, akimis, Jansas perkelia žiūrovą į tokį kontekstą, apie kurį paprastai nieko nenorime žinoti – pavaišina viso metro formatu tirštos, specifinės, kontroversiškos tikrovės doze, nesupakuota į blizgančius ideologinius popierėlius, neperšančia vienos tiesos ir iš anksto paruoštų atsakymų.

kinopavasaris.lt

„Sound Track“, 2009, 40 min., HDV

Šis dviprasmis muzikinis dokumentinis filmas fiksuoja kūrėjo idealaus garso takelio paieškas savo filmui. Įtraukiantis nemažai skirtingų muzikantų, kompozitorių, prodiuserių ir kritikų, filmas tampa neįvardyta ode kylančiai Lietuvos muzikos scenai. Paieškos priveda prie negalėjimo išsirinkti iš daugelio skirtingų variantų, todėl vienintelis tinkamas garso takelio pasirinkimas – tai visas filmuojant įrašytas ieškojimo kaip proceso garsas.

„Trys viename“, 2008, 5,46 min., HDV

Karpomos nuogų moterų nuotraukos, nelaimingo neurochirurgo balsas, orų mergaitė rodo į išdidintą smegenų paveikslą. Vaizdas ir garsas susilieja ir kelia daug klausimų bei įvairialypių interpretacijų. Šis videodarbas – tai šiuolaikinio žmogaus maišaties jo smegenyse atspindys, ironiškas popkultūros ir jos kritikų atvaizdas.  

„Būti išstatytam“, 2006, 11,2 min., DV

Filmas pasakoja apie žmogų, apsvaigusį nuo grandiozinių Vilniaus kultūrinės plėtros vizijų, įvykdžiusį menamą nusikaltimą ir tapusį psichoneurologinio pensiono gyventoju. Dokumentinius kadrus ir suklastotos dokumentikos fragmentus vienija mikčiojančio herojaus istorija.

lrytas.lt

Praėjusio šimtmečio pabaigoje pradėjęs dirbti su vaizdo kamera, Evaldas Jansas ėmė griauti įprastas žanrų ribas ir išrasti hibridines formas, kuriose neišskiriamai susipina išmonė ir dokumentiškumas, menas ir publicistika, sapnas ir tyrimas. Janso darbai – autobiografiški, socialiai veiksmingi, medialiai savistabūs. Jie grįsti skausmingai atvira išpažintimi, artimu komunikavimu su kitais ar kritine kultūros refleksija. Šie banginiai vis dažniau susiduria viename darbe, o kiekvienas jų atrodo esąs nesibaigiančio pokalbio apie kūrybą fragmentas. Kalbindamas menininkus, nepriklausomus popmuzikantus ar kalinius, Jansas nuosekliai kuria dabarties kultūrų ir subkultūrų metraštį. Jis išardo dokumentinio kino ar reportažo stereotipus – specifinę vaizdo, garso ir žodžio sąveiką, funkcionuojančią kaip įtikinėjimo mechanizmas; bisociatyvus vaizdo ir garso / teksto santykis jo darbuose lemia netikėtas prasmes ir patirtis. Nors Jansas tarsi kuria griaudamas, jo kūrinių žiūrovas nepanardinamas į chaosą ar metadiskursus, nesuprantamus be jų pirmavaizdžių. Kultūros, visuomenės ar sielos reiškinių analizė jo darbuose įgyja stiprią, paveikią, įspūdingą juslinę raišką ir leidžia pažvelgti į meną bei gyvenimą iš labai arti.

Vytautas Michelkevičius