
2026-04-02
2026 m. balandžio 9 d. 19 val. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) atidaroma paroda „Geotraumatika“. Ją kartu kūrė Linas Gabrielaitis, Adomas Žudys, Rūta Spelskytė, Jurijus Dobriakovas, Simonas Saarmann.
Aš pas juos atėjau su labai paprastu klausimu. Mane priėmė komitetas, kuriam iškart papasakojau, kad bandau nupiešti Vilniaus ledyno diagramą. Man pasirodė įdomu, kad jie patys dar neapsisprendė, kaip savo komitetą pavadinti – neuronika, isterika, geotraumatika, stratoanalize, šizoanalize, geofilosofija, pati disciplina dar neaiški, taikanti neaiškius metodus ir be jokių tikslų. Žinojau tik tiek, kad komiteto nariai gauna tikrą atlyginimą už tikrų žaidimų žaidimą. Jie man pradėjo pasakoti apie istorinį įvykį, kai žmonija atrado planetinį gylį – kuo giliau žemę kasi, tuo senesnius dalykus randi. Gylio ekologijoje ir gylio psichoanalizėje yra taip pat – kuo giliau kapstaisi, tuo labiau viskas arba traumuota, arba traumuoja. Minties gylis tapo planetiniu gyliu.
Jie man pradėjo pasakoti apie keistus akademinius manevrus ir kitus įtartinus metodus, kurie esą veikia planetiniame gylyje: gylio skutimas, kritimas, nesigilinimas, atsidavimas, prisirišimas, pritempinėjimas, paviršutiniškumas. Apie tai, kad geotraumatologas profesorius Challengeris bandė išrasti skausmo aparatą, kuris priverstų Žemę klykti – jis buvo įsitikinęs, kad tai vienintelis būdas, kuriuo galėtume įsiklausyti į tai, ką Žemė nori pasakyti. Aš juos pertraukiau: apie ką jūs čia kalbat? Pakartojau, kad noriu nupiešti Vilniaus ledyno diagramą. Man atsakė, kad kažką ne taip supratau. Sako, matai, milžiniškas ledynų svoris spaudė žemės paviršių žemyn, ir tik dabar nuo to spaudimo pradedama atsikvėpti, Vilnius kyla į viršų po dalį milimetro per metus. Sako: matai, trauma visada įsirašo kitaip, nei tu tikiesi.
Parodos „Geotraumatika“ autoriai kviečia į geologiniu žemėlapiu ir žaidimų aikštele tampančią galerijos erdvę. Atkurdami ledynų atsitraukimo procesus Vilniuje, buvusiame ledyno krante, jie pasitelkia skaitmenines ir išplėstosios realybės technologijas, kad atskleistų bendrą gamtos, žmonių ir miesto geotraumų sluoksnį.
Kuratorius – Linas Gabrielaitis
Archeologas – Adomas Žudys
Magnetologė – Rūta Spelskytė
Geologas – Simonas Saarmann
Įrašologas – Jurijus Dobriakovas
Dizainerė – Ringailė Demšytė
Techninis vadovas – Jonas Balsevičius
Parodos atidarymas 2026/04/09 19.00 ir performatyvus žaidimas su Adomu Žudžiu iki 21.00
Paroda veikia 2026/04/10 – 05/16 ketvirtadieniais–penktadieniais 16.00–19.00, šeštadieniais 13.00–17.00
Adomo Žudžio žaidimo dienos parodoje – 2026/04/09–04/11, 04/30, 05/02, 05/07–05/09
Geologinio miesto dirbtuvės su Simonu Saarmann 2026/05/14 15.00
Adresas – galerija „Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius. Lankymas nemokamas.
Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Dalyvių biografijos
Linas Gabrielaitis – žaidimų studijų doktorantas Tampere universitete Suomijoje. Baigė magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, dalyvavo Rupert alternatyvios edukacijos programoje. Savo praktikoje tiria žaidimus kaip mediją menui, skirtą mąstyti apie daugiau-nei-žmogiškas sistemas ir geologinius procesus.
Adomas Žudys – meno doktorantas Vilniaus dailės akademijoje, tyrinėjantis vaizduotės ir konspiracijos teorijų sankirtas. Jo kūryba veikia tarp skaitmeninių ir fizinių artefaktų, jungdama tradicines meno formas su šiuolaikinėmis technologijomis ir spekuliatyviais pasaulėvaizdžiais.
Rūta Spelskytė – menininkė ir tyrėja, Vilniaus dailės akademijos lektorė bei Meno tyrimų instituto podoktorantė. Savo darbuose nagrinėja žmogaus magnetorecepciją ir magnetito vaidmenį, veikdama tarp mokslo, spekuliacijos ir fikcijos.
Jurijus Dobriakovas – šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir kritikas. Jo interesų lauke – meno ir technologijų sąveikos, medijuota kasdienybė, šiuolaikinės mitopoetikos transformacijos, urbanistinės praktikos bei gamtos ir architektūros santykiai.
Simonas Saarmann – geologas, Vilnius universiteto absolventas ir doktorantas, nepriklausomas tyrėjas bei edukatorius. Jis kuria „Mokslo žingsnių“ pamokų formatą, kuriame mokiniai mokosi per tyrimu grįstą praktiką, integruojančią skirtingas disciplinas.