Liškevičius Dainius

liskevicius_muziejusMuziejus, 2012

Tai meninis projektas, atveriantis kūrybiškumo ir kūrybos sampratas platesnei diskusijai. Demokratiška diskusija, kaip atsvara diktatui ir konformizmui, yra viena esminių (kūrybinės) laisvės sąlygų (Giedrius Gulbinas).


liskevicius2004 High Culture Unexplored Dream, 2004, instaliacija: objektai, videoprojekcijos, garso takelis (Garso takelis: Dainius Liškevičius ir Linas Rimša)

HIGH CULTURE UNEXPLORED DREAM
HIGH DREAM UNEXPLORED DRAMA
HIGH DRAMA UNEXPLORED DREAM
HIGH DREAM UNEXPLORED CULTURE

Instaliacijoje šiuolaikinio gyvenimo stilius ir troškimai perkeliami į meno erdvę tam, kad sukurtų jų abiejų –šiuolaikinio gyvenimo būdo ir šiuolaikinio meno aplinkos – komentarą. 300 kvadratinių metrų instaliacija pristato pilną 2004-ųjų metų „cool“ programą – specialiai menininko sukurti balti objektai kviečia ant jų atsigulus stebėti virš galvos kabančiuose apvaliuose ekranuose projektuojamus susimuliuotų kalnų peizažų vaizdus ir klausytis… relaksacinio remikso. Žodžiais DREAM DRAMA CULTURE užsimenama apie tai, jog šiuolaikinis menas reikalauja programinių pastangų ir kūno disciplinos, kad veiksmingiausiai panardintų į geriausią aplinką.


liskevicius 1999 centrai Pasaulio centrai, performansų ciklas, tęsiamas nuo 1999

Performansų cikle „Pasaulio centrai“ Dainius Liškevičius minutę pastovi ant galvos įvairiose pasaulio vietose. Tai yra nuoroda į Atlanto įvaizdį, kuris, būdamas pasaulio centre, jį laiko ant pečių. Kūrinio idėjoje svarbūs du aspektai: pirma, pasaulio centru laikoma žmogaus sąmonė; antra, būdamas skirtingose aplinkose žmogus turi adaptuoti savo sąmonę prie naujo konteksto. Performansus dokumentuojant fotografijos būdu sukaupta daugiau nei 400 nuotraukų įvairiose pasaulio vietose (Šaltinis: ndg.lt).


liskevicius_obeliskas Gyvenamasis kambarys / Gyvybinė erdvė. 2005-2010, instaliacija

Visų instaliacijoje pristatomų fotografijų ir videofilmų veiksmas – gyvenamos erdvės pavertimas destruktyviu chaosu ar monumentalia skulptūra, kasmetiniai kalėdinės eglutės nupuošimai, improvizuoti namų koncertai ar aklas fotografavimas tamsoje naktimis – vyksta toje pačioje privačioje erdvėje – menininko kambaryje/studijoje. Ne vienerius metus autoriaus kaupta dokumentacija virto tęstiniu autobiografiniu projektu, betarpiškai sujungiančiu kasdienius ir kūrybinius įvykius: gyvenamoji erdvė tampa scena, o rutininiai veiksmai – performansais, arba atvirkščiai, meniniai projektai virsta šeimynine pramoga ar radikalia buities transformacija.


in_out_98_COOL PL Liskevicius2 copy In/Out, 1998, instaliacija

Kūrinys sukurtas VII-ajai Baltijos šiuolaikinio meno trienalei Cool Places ir priklauso naujojo etapo Dainiaus Liškevičiaus kūriniams. Kūrinyje į keturkampę erdvę apribojančias stiklines sienas yra įmontuotos dvejos viešo naudojimo pastatuose įprastos automatiškai atsidarančios durys. Tačiau, atvirkščiai nei įprasta, žiūrovui priėjus prie kūrinio durys ne atsidaro, bet užsidaro. Tokią instaliaciją galima interpretuoti kaip tuometinio socialinio konteksto komentarą (Šaltinis: ndg.lt).


liskevicius_erdves Erdvės I-VIII, 
2001, fotografijų ciklas

 

Fotografijose „Erdvės I-VIII“ nufotografuotos aštuonių Lietuvos teatro salių penkiuose Lietuvos miestuose erdvės – Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Lietuvos rusų dramos teatro, Lietuvos valstybinio Jaunimo teatro, Kauno valstybinio dramos, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos dramos teatro, Panevėžio kultūros rūmų ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro salių interjerai. Fotografijose menininkas naudoja neįprastą perspektyvą: iš scenoje esančio žmogaus pozicijos fotografuoja žiūrovų vietas, taigi žvilgsnį į individą pakeičia žvilgsnis į visuomenę. Be to, menininkas užfiksuoja visiškai tuščias sales, taigi – ne tiek visuomenę, kiek jos struktūrą (Šaltinis: ndg.lt).


liskevicius_dumai Vienos minutės Jurgio Mačiūno portretas, sakantis CIAO!, 2010, dūmų skulptūra-performansas, Fluxus ministerija, Vilnius

Dūmų skulptūra, sukurta Ant Fluxus ministerijos stogo, pasinaudojus oro srovių cirkuliavimu Vilniaus mieste, sudėtingu miesto stogų reljefu, gatvių ir sankryžų išsidėstymu bei gatvėse vaikščiojančių žmonių oro įkvėpimu ir iškvėpimu.


Art Critic on…

The ideological roots of Liškevičius’s art may be traced to The Situationist International. In his 1967 book, The Society of the Spectacle, philosopher Guy Debord, the originator of the movement, claimed that people had lost the feeling of reality and exchanged being into having and appearing.1 He encouraged artists to arouse the audience from the intoxicating dream of ‘happiness’ by pushing them into disturbing situations, overturning the meanings of images and turning the manifestations of capitalism against themselves. Liškevičius does this often: he creates and immediately unravels the illusion of the spectacle by having an ironic take on grand ideas, by loosening established rules and ‘tricking’ the viewer who does not get what he or she expected: when one approaches a typical glass door, it does not open – it closes (In / Out, 1999); when one lies down on a white circle, the dream to reach catharsis through culture is not fulfilled (High Culture Unexplored Dream, 2004); and when one enters the Museum (2012), history is not constructed, but deconstructed. What is consumed smoothly and unconsciously in life becomes an obstacle in art and makes one wonder: about the ‘indisputable’ truths of capitalism, the ‘unchanging’ cultural values and ‘objective’ narratives of history. The artist seems to offer services, an aesthetic environment and real things, but it soon becomes clear that this has been just a deceptive glare, a spectacle created for us. 

Agnė Narušytė


Keywods of Creative Practice


Menininkai, kuriais žaviuosi:


Asmeninė svetainė


Curriculum Vitae