Akstinas Gediminas
Vertinimo skalė
Mokytojas, 2005
Mokytojų kambarys
Horizontas 
Svarbiausios parodos Personalinės: 2005 “Mokytojas”, ŠMC, Vilnius. Lietuva 1998 “Virusas”, ŠMC, Vilnius, Lietuva 1996 “Galas”, galerija “jutempus“, Vilnius, Lietuva Grupinės: 2012 “Lietuvos dailė 2012: 18 parodų”, ŠMC, Vilnius, Lietuva 2012 “Gediminas Akstinas ir Antanas Gerlikas Susitikimų paroda”,galerija „The Gardens“, Vilnius, Lietuva 2010 “RITA”, Antano Mončio namuose–muziejuje, Palanga, Lietuva 2009 “Europa 4 Taškai”, „Kultflux” platforma, Vilnius, Lietuva. pointgallery.lt 2006 “Dimensija1”, tarptautinis performansų festivalis, ŠMC, Vilnius, Lietuva 2006 “Shiftscale”, Kumu meno muziejus, Talinas, Estija 2005 “Post kryžkelė”, Kurtuvėnai, Lietuva. 2005 Tarptautinis skulptūros simpoziumas, Pirkala, Suomija
Menotyrininkas apie… Gediminas Akstinas – vienas Lietuvos skulptūros reformatorių, pradėjęs reikštis XX a. 9-jo deš. pabaigoje – 10 deš. pradžioje. Akstinas priklauso menininkų kartai, skulptūrą „stumtelėjusiai“ link skulptūrinio objekto ir instaliacijos. Akstino objektai balansuoja tarp „skulptūros“, „objekto“ ir instaliacijos, galima sakyti, pasižymi visoms šioms meno rūšims būdingomis savybėmis. XX a. 10 deš. sukurtuose Akstino „objektuose“, kaip ir Algio Lankelio, kitų to meto jaunųjų skulptorių kūryboje, slypi (yra numanomas, numatomas) tam tikras performatyvumo kodas. Neretai tai skulptūriniai objektai, kurių prasminė įkrova galutinai aktualizuojasi tam tikroje architektūrinėje, socialinėje situacijoje, kaip antai objektas, sukurtas konkrečiam architektūriniam kontekstui (tiesioginiame santykyje su konkrečiu architektūros objektu) Vilniaus senamiestyje 1995 m. rengtam projektui „Kasdienybės kalba“. Arba Akstino suskurtas „karutis“ – tai Gedimino Akstino kūrinys „Vežimas“. Vežimas yra ir daiktas, ir veiksmas. Jis buvo sukurtas Šiuolaikinio meno centro parodai „Virusas“ ir turėjo tarnauti kaip sena pakyla kitų menininkų pasirodymams. Per parodą „Vežimą“ pamatęs Eimuntas Nekrošius prisiminė savo sapną, kuriame regėjo labai panašų objektą, todėl jį nusipirko. Nuo to laiko „Vežimas“ yra čia. Ką jis reiškia? Pats skulptorius sako, kad žmogus atvežamas į šį pasaulį neprašomas, jo sutikimo niekas neklausia, ir iš jo išvežamas taip pat. Tai kūrinys apie gimimą ir mirtį, žmogaus gyvenimo ciklą, lemtį. Ten yra įdomybė, apie kurią nedaug kas žino. Jei palįstume po vežimu, ne tik pasijaustume kaip vaikai, bet ir pamatytume liuką (Nepažintos Vilniaus skulptūros: nuo visų mylimo šuns iki raguoto Mozės . In. http://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/nepazintos-vilniaus-skulpturos-nuo-visu-mylimo-suns-iki-raguoto-mozes-430145?psl=2). Pažymėtina ir tai, kad Akstino skulptūrinių objektų semantinėje sanklodoje vis dėlto labai svarbia išlieka „skulptūros“ sąvoka ir jos prasminė įkrova. Jei daugelis Akstino koleg(i)ų 10-me deš. kūrę skulptūrinius objektus ilgainiui „skulptūros“ sąvoką beveik visiškai eliminavo, pasukdami analoginių, skaitmeninių medijų link arba į grynąją instaliaciją, tai Akstino objektai ar „instaliatyvios situacijos“ išsaugojo stiprų, nors iš užmaskuotą, ištirpdytą, bet vos dėlto jaučiamą tam tikro erdvinio, formalaus mąstymo lygmenyje, „klasikinės“ skulptūros užtaisą. Kad ir kaip Akstinas kontekstualizuoja savo skulptūrinius objektus, jie išsaugo esmines skulptūrai būdingas apibrėžtis. Ir tai Akstino stiprioji pusė, suteikianti jo kūrybai savitą metaforinį, reaktualizuotos, kontekstualizuotos istorijos matmenį. Kita vertus, Akstino objektinės kūrybos situacinis pobūdis kartais transformuojasi į performanso žanrą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Akstino objektai ar instaliacijos dažnai tampa tam tikros akcijos, performanso, performatyvaus koncerto dalimi ir vienu iš prasminių katalizatorių. Kita vertus Akstinas yra įgyvendinęs keletą performansų, ypač bendradarbiaujant su kitais kolegomis (pvz.: Džiugu Katinu) tiesiogine prasme. Kęstutis Šapoka