Jankus Karolis

Eksperimentinio kino režisierius, menininkas-tyrėjas

1993 m. Vilniuje meno galerijoje „Langas“ atliktą performansą „The Menaced Assassin“ stebėti susirinko daugiau nei pusė šimto žiūrovų, ir jis truko daugiau nei 10 valandų, iki tol kol galerijos patalpas nepaliko paskutinis veiksmo stebėtojas. Garsaus belgų siurrealisto René Magritte kūrinys, kuriuo, siekdamas pritraukti žiūrovus, pasinaudojo Karolis Jankus, tapo tikrais spąstais performanso stebėtojams. Performanso atlikėjas, apsivilkęs smokingu ir katiliuku, ištisai kartojo tą patį ir tą patį absurdišką tekstą, skaitė įvairius draudimus ir griežtas instrukcijas. Pagal sumanymą, performansas niekaip negalėjo baigtis, kol jį stebi nors vienas žiūrovas, todėl būtent žiūrovas ir tapo svarbiausia kūrinio dalimi. Karolis Jankus tai pavadino eksperimentiniu performansu, kurio tikslas, manipuliacijos priemonėmis, buvo kvestionuoti tradicinio performanso atlikimo būdus.

Laimėjęs Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalį 1997 metais, Karolis Jankus gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją ir išvyko į Paryžių, kur sukūrė pirmąjį savo eksperimentinį filmą „Il Vois baisent la main“. Filmas buvo sukurtas pasitelkiant tuo metu populiarių TV laidų slapta kamera filmavimo metodiką, kuri netikėtu rakursu perteikė to meto Saint-Denis kvartale tvyrančią neapykantos atmosferą.

Kitais metais Karolis Jankus baigė skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jo baigiamasis darbas, pavadinimu „Hamletas pirmyn ir atgal“, kuris buvo pristatytas Vilniaus šiuolaikinio meno centre parodoje „Time to be Young And Time to Grow“, iškėlė klausimą, ar skulptūra gali būti literatūriniu tekstu. Kūrinys susidėjo iš dviejų B0 formato popieriaus lapų, kuriuose pagrindinės Williamo Shakespeare dramos „Hamletas“ finalinės scenos veiksmo kertinės frazės buvo atspausdintos atgaline tvarka ir teisinga. Todėl Karolio Jankaus atsuktas atgal Hamletas pirmiau miršta, o paskui nužudo karalių.

2003-2004 metais Karolis Jankus savo trumpametražiniuose filmuose toliau dirbo su Hybrid Immortality konceptu ir tyrinėjo žmogaus mirties daugialypiškumą. Trumpametražiniame filme „Dead Body Asks for Help“ negyvėlis prašo važiuojančio iš Buffalo į Detroitą gangsterio jį nužudyti, o filme „Girl and Bones“ mergina išsikasa mirusio mylimojo kaulus ir parsinešusi juos namo gyvena laimingai toliau. Abu filmai buvo pristatyti kino festivaliuose „BriefEncounters“ 10-ame Bristolio trumpametražinių filmų festivalyje, SITGES 36-ame kino festivalyje Barselonoje.

2004- 2005 metais dalyvavo parodose „The New Ten“ MKM Museum Küppersmühle for Modern Art, Duisburge; Künstlerhaus Wien, Vienoje; Kunsthalle Mannheim, Mannheime; Museum voor Moderne Kunst, Ostendėje ir parodoje „E.U. Positive“ Berlin Art Academy, Berlyne, taip pat „Rauma Biennale Balticum 2004 – Talking to Me ?“ Rauma Art Museum Suomijoje.

„Jėzus iš Lietuvos“ – pirmas Karolio Jankaus pilnametražinis vaidybinis filmas, sukurtas vadovaujantis judėjimo „Dogma 95“ taisyklėmis ir remiantis naratyvinio eksperimentinio kino tradicija. Filme autorius toliau nuosekliai tęsia postmirties temą, manipuliuoja religiniais kanonais, ištrina ribas tarp kanonizuotos evangelijos istorijos ir dabarties realijų, ir sukuria savo alternatyvią Jėzaus istoriją. Karolio Jankaus Jėzus Kristus dar kartą nusileidžia į žemę, kad įvykdytų savęs sunaikinimo aktą, tuo desakralizuodamas nuodėmės ir atgailos procesą ir paversdamas tai žaidimu. Pagrindiniu varikliu ir trigeriu filme tapusi mirtis, tarsi lifto mygtuko paspaudimu, keičia herojaus būseną iš mirties į gyvenimą ir atgal, koegzistuoja harmonijoje su realybe. 2006 metais, po pirmųjų seansų kino teatruose, motyvuojant religinių jausmų įžeidimu, filmas pašalinamas iš repertuaro ir ilgam tampa undergroundinės kino kultūros dalimi.

Filmas „Jėzus iš Lietuvos“ pabaigia mirties ir prisikėlimo ciklą, ir 2009 metais Karolis Jankus pradeda socialinį kultūrinį tyrimą „Lietuvos revoliucija“. Pagrindiniu faktoriumi, paskatinusiu pradėti šį tyrimą, tapo 2009 metų masinės riaušės prie parlamento rūmų, į kurių epicentrą atsitiktinai filmavęs video dokumentaciją pateko autorius. Galios institucijų ir įvairios protesto mikro revoliucijos tapo pagrindiniu 9 valandų kino poemos turiniu. Įkurtame FB puslapyje kas savaitę buvo talpinamas vis naujas trumpametražinis filmas su nauja aktualia istorija, sulaukęs didelio rezonanso įvairiuose visuomenės sluoksniuose. Tyrimo, trukusio iki 2013 metų, metu buvo sukurti 66 trumpametražiniai filmai, mikro revoliucijos arba mikro protesto evangelijos vėliau buvo apjungtos į 9 valandų trukmės poemą „Tylioji Lietuvos revoliucija“.

2020 metais, prasidėjus pandemijai, Karolis Jankus jau pirmąją karantino dieną pradeda savo postapokaliptinį tyrimą „Biological Loneliness“, kamera fiksuodamas žmonių elgsenos pokyčius ištuštėjusiuose Barselonos ir Vilniaus miestuose. Sukurti 56 trumpametražiniai filmai apie kiekvieną karantino dieną buvo skelbiami socialiniuose tinkluose. Pasitelkęs statišką vaizdo fiksaciją, Jankus kuria sustingusių miestų atmosferą, prašydamas jo sutiktų miestiečių kelioms minutėms sustingti priešais kamerą. Suakmenėjusių ir nieko nedarančių žmonių figūros, portretai tampa tarsi žmonijos atsisveikinimo kadrais arba paskutinių po pandemijos išlikusių žmonių surašymu, kurį atlieka išlikęs gyvas statistikos departamento darbuotojas. Šis žmonių elgsenos ir naujų įpročių tyrimas vėliau išsivystė į valandos trukmės eksperimentinį dokumentinį filmą „Biological Loneliness“, kuris ypatingo dėmesio susilaukė Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro eksperimentinio, nepriklausomo kino festivaliuose.

Nuo 2024 metų Jankus kuria pagal kino judėjimo „Vrai Cinema“ manifesto taisykles. Pagrindinis „Vrai Cinema“ manifesto tikslas yra sukurti filmą, išvalytą nuo kino industrijos sugalvotų taisyklių, kuriame nėra nieko dirbtino ir išgalvoto, kuris yra gyvas ir nuolat kintantis, kurį kuria visi dalyvaujantys procese. Anot autoriaus, atsisakius techninių suvaržymų ir laiko tėkmės trukdžių, „Vrai Cinema“ kinas tampa daugiau nei techniškai papasakota istorija, bet tikru kino poezijos kūriniu. 2025 metais sukurtas eksperimentinis filmas „Vrai Cinema Film No.1 Chagrin“ yra pirmasis filmas, kuriame laikomasi „Vrai Cinema“ manifesto taisyklių. Filmas buvo kuriamas taikant precedento neturinčią sistemą, kai filmo kūrimo procesas tampa filmo pagrindine idėja ir siužetu. Filmavimo metu aktoriai ir operatoriai tapo tikraisiais filmo kūrėjais, o ne atlikėjais. Paslaptingai, suteikus aktoriams absoliučią laisvę, filmo kūrimo procesas nevirto nekontroliuojama anarchija, o virto drama-komedija su keistu, sudėtingu siužetu. Filmas išeina iš tradicinio kino rėmų ir tampa šiuolaikiniu meno kūriniu.

A. Ribera

Jie bučiuoja jums rankas, 1997.

Vrai Cinema film No.1 Chagrin, 2025.

Kino & Media Festivaliai

Twilight Tokyo Film Festival – TTFF, Tokijas, Geriausias eksperimentinis filmas, 2023;

Tokyo Film Awards, Tokijas, Geriausias dokumentinis, pilnametražis filmas, 2022;

Indie Doc Pro Film Festival, Barselona, Geriausias dokumentinis filmas, 2023;

Calcutta International Cult Film Festival, Indija, Geriausias eksperimentinis filmas, 2021;

Jean-Luc Godard apdovanojimas, kurį įsteigė „Cult Critic“, Kino žurnalas, Kolkata, 2021;

Valencia Indie Film Festival, Valensija, Oficiali atranka, 2021;

Varese International Film Festival, Varesė, Italija, Geriausias dokumentinis filmas, 2022;

Boden International Film Festival, Bodenas, Švedija, Pusfinalininkas, 2021;

Independent-Star Filmfest, Freisingas, Bavarija, Oficiali atranka, 2022;

Luis Bunuel Memorial Awards, Kolkata, Geriausias eksperimentinis filmas, 2021;

Tagore International Film Festival, Bolpuras, Indija, Geriausias eksperimentinis filmas, 2021;

Royal Society of Television&Motion Picture Awards, Kolkata, Geriausias eksperimentinis filmas, 2022;

New York Istanbul Short Film Festival, Niujorkas, Geriausias dokumentinis filmas, 2022;

Paris Cinema Awards, Paryžius, Geriausias LGBT filmas, 2022;

Star International Film Festival, Florencija, Italija, Geriausias dokumentinis filmas, 2023;

Tokyo International Short Film Festival, Tokijas, Geriausias eksperimentinis filmas, 2022;

Madrid International Short Film Festival, Madridas, Geriausias eksperimentinis filmas, 2023;

Seaul International Short Film Festival, Seulas, Pietų Korėja, Oficiali atranka, 2023;

Black Swan International Film Festival, Kolkata, Indija, Geriausia kinematografija, 2021;

Milan Gold Awards, Milanas, Italija, Geriausias eksperimentinis filmas, 2021;

Uruvati International Film Festival, Tamil Nadu, Indija, Geriausias eksperimentinis filmas, 2021;

17th Stuttgarter Filmwinter International Festival For Expanded Media, Štutgartas, Konkursinė programa, 2004;

14th International Bochumer Videofestival, Bochumas, Konkursinė programa, 2004;

8th Friesland Media Art Festival, Leeuwarden, Friesland, Konkursinė programa, 2004;

Lausanne Underground Film & Music Festival, Luisanne, Šveicarija, Konkursinė programa, 2004;

11th Regensburg Short Film Week, Regensburg, Vokietija, Konkursinė programa, 2004;

6th International Panorama of Independent Filmmakers of Film & Video, Thessoloniki, Graikija, Konkursinė programa, 2004;

4th International Izmir Short Film Festival, Izmir, Ankara, Konkursinė programa, 2003;

13th DaKINO International Film Festival, Bukareštas, Konkursinė programa, 2003;

16th Festival De Cinema De Girona, Cherona, Konkursinė programa, 2003;

SITGES 36th Annual International Film Festival of Catalonia, Barselona, Konkursinė programa, 2003;

11th Granada Festival International De JOVENES REALIZADORES, Granada, Konkursinė programa, 2003;

BRIEF ENCOUNTERS 10th Bristol International Short Film Festival, Bristolis, UK,

Konkursinė programa, 2003;

French-Baltic-Nordic Video & Electronic Art Festival Riga’97, Ryga, Specialus apdovanojimas, 1997.

Tarptautinės parodos

Duisburgo Modernaus Meno Muziejus, Küppersmühle, Duisburgas, „THE NEW TEN“ 10 naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių šiuolaikinis menas, 2004;

Vienos meno namai, Künstlerhaus Wien, Viena, „THE NEW TEN“ 10 naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių šiuolaikinis menas, 2004 – 2005;

Manheimo paveikslų galerija, Kunsthalle Mannheim, Manheimas, „THE NEW TEN“ 10 naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių šiuolaikinis menas, 2005;

Modernaus meno muziejus,Museum voor Moderne Kunst, Oostendė, „THE NEW TEN“ 10 naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių šiuolaikinis menas, 2005;

Berlyno Meno Akademija, Berlynas, „E.U. POSITIVE“ Menas iš naujos Europos, kuratorius: Matthias Flugge, 2004;

Raumos meno muziejus, Rauma, Suomija, „Rauma Biennale Balticum 2004 – Talking to me?“, 2004;

Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, „2 Show. Young Art from Latvia and Lithuania“, Kuratorius: Kęstutis Kuizinas, 2003-2004.

Stipendijos

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendija, 1997;

Lietuvos kultūros ministerijos stipendija, 2001-2003; 2007-2008.

Filmografija

Vrai Cinema film No.1 Chagrin/Eksperimentinis, vaidybinis/114 min./2025;

Biological Loneliness/Eksperimentinis, dokumentinis/66 min./2021;

Tylioji Lietuvos Revoliucija/Kino poema,dokumentinis/360 min./2013;

Walk to Zion/Muzikinis, dokumentinis/60 min./2007;

Jesus from Lithuania/Vaidybinis, pilnametražis/60 min./2006;

Zevango/Trumpametražis filmas/10 min./2005;

No Money No Sex/Trumpametražis filmas/8.40 min.2004;

Foxy Sisters/Trumpametražis filmas/14 min./2003;

No Comment/Trumpametražis, dokumentinis filmas/5.35 min./2003;

Dead Body Asks For Help/Trumpametražis filmas/3.08 min./2003;

Girl and Bones/Trumpametražis filmas/4.42 min./2003;

Poor Boy/Trumpametražis filmas/3.11 min./2003;

Ils Vous Baisent Les Mains/Eksperimentinis filmas/30 min./1997;

All Very Decent People/Eksperimentinis filmas/27 min./1997.

Performansai

Performansas (pagal René Magritte): „The Menaced Assassin“, „Hegel’s Holiday“, galerija „Langas“, Vilnius, 1993 – 06 – 01;

Performansas „Water-Human-Sand/Sea-Human-Coas“, galerija „Arka“, Vilnius, 1992 – 12 – 02.

Menotyrininkas apie…

(apžvalga iki 2013 m.)

Karolis Jankus visada stengėsi būti nepriklausomas ir kurti nevaržomas konvencijų ir/ar institucijų. Jis – vienas aktyviausių šiuolaikinio meno atstovų dešimtajame dešimtmetyje ir XXI a. pirmojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Jau nuo 1990 metų reiškėsi kaip lokalių (instaliatyvių) performansų, daromų draugų rate ir draugams, viešose erdvėse ar galerijose, organizatorius ir atlikėjas, o kiek vėliau pradėjo aktyviai reikštis rašytiniais manifestais, absurdo pjesėmis, kino novelėmis, aforizmais ir t.t. „7 meno dienose“, „Nemune“, „Naujojoje Romuvoje“, „Krantuose“. Šios veiklos kulminacija – 2001 metais kartu su Deima Kelias Vilniaus Charibdės leidyklos išleistas romanas „Kartą laukinėje Lietuvoje. Blinda“, sudarytame iš spaudos ir t.t. citatų. Romano leitmotyvu tapo Holivudo aktoriaus Melo Gibsono viešas pareiškimas apie lietuvius, ginkluotus beisbolo lazdomis. Jankus pabandė sukurti groteskišką Lietuvos socialinį peizažą, kuriame kas antras yra vagis, banditas arba narkomanas, reaguodamas į tuometines ne kokio Lietuvos įvaizdžio Europoje ir pasaulyje aktualijas.

Menininkas studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje (baigė 1998), nors labiau domėjosi filmavimu. Pasak paties menininko, jis nenorėjo studijuoti medijos katedroje, nes vengė „Gintaro Šepučio mokinio“, „video menininko“ ar panašių etikečių, kaip ir nenorėjo saistyti savęs su lietuvių kino mokykla, kuri „uždeda štampą visam gyvenimui“.

2002 m. Jankus įkūrė studiją „Eurofilmai“. „Eurofilmų“ veiklos laikotarpiu buvo sukurti septyni trumpo metražo filmaii (2004 m. metų pabaigoje prasidėjo filmo „Jėzus iš Lietuvos“ filmavimo darbai), kurie atstovavo Lietuvą tarptautiniuose kino festivaliuose bei meno parodose. Nei vienas iš šių filmų nebuvo finansuojamas valstybės, taigi, Jankus nuosekliai laikėsi nepriklausomos pozicijos.

Filmai kaip „Mergaitė ir kaulai“ ar anekdoto vizualizacija „Lavonas prašo pagalbos“, galėtų būti įrašyti į mūsų XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios video meno klasikos sąrašus, nors pats Jankus ne kartą kategoriškai pabrėžė, jog „video meno“ jis niekada nekūrė. Kūrė tik nepriklausomą kiną, nes kliovėsi scenarijais, rūpėjo vaidybinio kino problemos, visada labiau rėmėsi režisieriaus, o ne į video menininko-montuotojo ar videomenininko-performansisto darbo principais.

Iš tiesų, Jankaus filmai balansuoja tarp videomeno, muzikinių ar reklaminių videoklipų (Jankus bendradarbiauja su Egidijumi Dragūnu ir pan.), dokumentikos ir vaidybinio kino, išvengiantys kurios nors vienos šakos konvencijų ir tuo pačiu yra paradoksaliai prisigraibę visoms šioms šakoms būdingų klišių. Tiesa, Jankus jas taip sudėlioja, kad sunku suprasti, ar jos perimtos nesąmoningai, ar dalyvauja kaip pastišo elementai.

Kęstutis Šapoka

Language: