Katinas Džiugas
Gimė 1965 m. Vilniuje, Lietuvoje. 1977-1984 studijavo M. K. Čiurlionio Meno Mokykloje, 1984-1989 Valstybiniame Dailės institute (dabar Vilniaus Dailės Akademija), nuo 1990 dalyvauja tarptautiniuose performanso meno festivaliuose. Nuo 1994 dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio Menų Mokykloje. Tarpdisciplininio meno kūrėjas, kuratorius, filmų autorius.
Menotyrininkas apie…
Džiugas Katinas 1989 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1990 m. pradėjo aktyviai reikštis kaip performanso, happeningo atstovas (iš pradžių su „Žalio lapo“ grupe). Taip pat kūrė objektus. Pradėjo bendradarbiauti su Linu Liandzbergiu, su kuriuo pradėjo reikštis kaip objekto meno atstovas ir performansų atlikėjas. Kartu su Džiugu Katinu dalyvavo performanso festivaliuose užsienyje.
Taip pat nuo 1995 m. (su Linu Liandzbergiu) pradėjo organizuoti „Dimensijos“ peformansų festivalius Vilniuje. Šie festivaliai tapo vienais pagrindinių performanso festivalių Lietuvoje (paskutinis organizuotas 2007 m.). Aktyviausiai kaip performansų atlikėjas reiškėsi maždaug iki 1997 m., bet ir vėliau kartais pasirodydavo kaip performansų atlikėjas.
Aktyviai reiškiasi kaip video meno, dokumentinio video ir animuoto video menininkas. Dažnai video meno pagrindu tapdavo nufilmuota performansinė veikla. XXI a. 1-me deš. Katinas nutolo nuo „grynojo“ performanso, tačiau bendradarbiavo su įvairiais menininkais, muzikantais performatyviuose ir/ar interaktyviuose pasirodymuose. Džiugo Katino autoriniams performansams, tiek atliktiems duete su Linu Liandzbergiu (kalbant apie 10-jo deš. performansus), būdingas „natūros“ ir „kultūros“ arba žmogaus kaip biologinės ir socialinės būtybės leitmotyvas, šių dviejų „identitetų“ dualizmas, sudėtinga sąveika. Menininko performansuose tiek „gamtinė“, tiek „kultūrinė“ aplinka neįmanoma be žmogaus (kūno), lygiai taip pat žmogaus kūnas neįmanomas be aplinkos. Liandzbergio (ir Katino) performansuose žmogus (ar jo kūnas) visada yra dalis tos aplinkos, siekianti „autonomijos“ arba priešingai ‒ kūnas, bandantis „sugrįžti“ į „natūralų“, „pirmapradį“ būvį.
Video ir animacinei kūrybai būdingas specifinis formalizmas, kai „turinį“ sukuria montažo, kitaip, formos lygmuo. Ypač menininkas mėgsta įvairias jungtis su muzika, dažnai bendradarbiausja su įvairiais muzikantais, jo audioviozualizacijos tampa muzikinių pasiropdymų dalimi. Katino kūryboje originaliai reiškiasi „objektinis“ lygmuo, kai objektais manipuliuojama ir jie tampa tarsi pagrindiniais „performanso“ atlikėjais, kitaip sakant, kuria situaciją ir „naratyvą“.
Kęstutis Šapoka
Kūrybos raktažodžiai
Performansas, kūnas, pastišas, videomenas, videoperformansas, instaliacija, objektas, bendradarbiavimas, muzikinė instaliacija
Sapnų žemėlapis, 2015