Laurinaitis Dovydas

Gyvena Vilniuje, daugiausia kuria tekstus ir performansus. Baigė teatro (East 15 Acting School) ir performanso studijas (Royal Central School of Speech and Drama), rengia pasirodymus tarptautiniuose literatūros ir performanso meno festivaliuose, parodose, skaitmeninėje erdvėje ir viešosiose erdvėse. Dovydo tekstai skelbti žurnaluose „3:AM Magazine“, „Versopolis Review“, „AYoungerTheatre“, „Litro Magazine“, „Echo Gone Wrong“ ir „Artnews“. D.Laurinaitis pelnė nominaciją 2024 m. meno kritikos apdovanojimuose Vilniuje. 

Meninėje praktikoje D. Laurinaitis susitelkia ties prisiminimų, gėdos, tapatybės ir priklausymo temomis. Pasitelkiant performansą kaip priemonę pasinerti į gėdos ir vienatvės temas, į viešumą iškelia tai, kas privatu. Asmeninius prisiminimus naudoja kaip medžiagą kūrybai, paverčiant juos fikcija ir transformuojant į ką nors gražaus arba žaismingai patrauklaus, taip įtvirtinant savo išgyvenimus kaip sociopolitinių aplinkybių suformuoto bendruomeninio kontinuumo dalį.

Taip pat gilinasi į kolektyvinę atmintį kaip politinę priemonę, naudojamą prioretizuoti tam tikrus pasakojimus apie kai kurias žmonių grupes ir įtvirtinti pasirinktas jų tapatybės dalis kaip esmines ir neginčijamas. Kauno menininkų namuose, „Ugly Duck“ Londone ir savaitės trukmės rezidencijų programoje jauniesiems kūrėjams iš Europos Budapešte vedė dirbtuves „partizaninio atminimo įamžinimo“ tema, pristatant būdą susigrąžinti įtaką kolektyvinės atminties konstravimo procese, padedant suvokti save kaip erdvių, kuriose gyvename, sudedamąsias dalis.

Šis tyrimas susijęs su nuolatiniu „gyvybingumo“ sąvokos tyrinėjimu performanso lauke. D.Laurinaičio kūriniai dažnai nutrina ribą tarp veiksmo ir dokumento, kvestionuodami įrašo tapimą šaltiniu ir skaitymo virsmą rašymo patirtimi. Ryškiausias Dovydo kuriamų performansų bruožas – kvietimas būti švelniems ir kurti ryšį.

Nuotrauka – Francesco Rufini

Nuotrauka – Ovidijus Adomavičius

A passenger on the no 4 trolleybus

Holly Revell