Orlovska Agata
Tyrinėdama objektų fizinės formos ir jų konceptualios reikšmės sąsajas, Agata Orlovska (g. 1998) neapsiriboja tradicinės skulptūros ar tapybos materialumu ir ieško autentiškos meno kalbos, domisi kaip nematerialumas įtakoja kūrinio anatomiją ir deformuoja ją laike. Medžiaga, tekstūra ar struktūra jos kūriniuose veikia kaip kultūrinės nuorodos, nes objekto fiziškumas įgauna asociatyvią reikšmę, o įvairių technikų išmanymas leidžia menininkei atskleisti naratyvus pačioje medijoje. Savo kūriniais menininkė klausia, kaip nematoma funkcionuoja šiuolaikiniame vizualume, kaip mintys išreiškiamos be regimojo šaltinio, kokią reikšmę ir santykį su meno kūriniu turi kiti pojūčiai, nesiremiantys regėjimu. Žiūrovo įsitraukimas į aktyvų tokio meninio tyrimo patyrimą leidžia skleistis skirtingoms kūrinio interpretacijoms, auginti naują meno kūrinį ir/ar jo galūnes.
2023 m. Agata Orlovska Vilniaus dailės akademijoje baigė tapybos magistro studijas. Jos personalinės parodos pristatytos: : “Ša naqba īmuru” “Pamėnkalnio“ galerijoje (2024), „Klausytis2“ galerijoje „Akademija“ (2022), „Per speculum et in aenigmate“ galerijoje „Vartai“ (2023). Jos kūriniai eksponuoti grupinėse parodose, tarp kurių – „Flashbang“ buvusiame Vilniaus finansų ir kredito kolegijos pastate (2023); „Jaunojo Tapytojo Prizo finalininkų darbų paroda“ Vilniaus Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (2023); „Drifts. Srovės“ Drifts galerijoje (2022); „Kontr-argumentas V“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune (2022) ir kt. 2023 m. A. Orlovska laimėjo „Jaunojo tapytojo prizą“ ir jos kūrinys „Jūros veidrodis“ įtrauktas į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinį. 2023 m. menininkei skirta skatinamoji Nacionalinė M. K. Čiurlionio stipendija, laimėjo Nordikų ir Baltijos jaunojo menininko prizą.
Neišeik švelniai į labąją naktį, 2024
Nes viskas blogiau, kai grįžti namo, 2023