Ozarinskas Valdas (amžiną atilsį)

MENOTYRININKAS RAŠO:

Valdas Ozarinskas – menininkas ir architektas, vienas ryškiausių Lietuvos tarpdisciplininio meno ir konceptualiosios architektūros kūrėjų. Jo darbų spektras apima ir pastatų, interjerų, ir parodų architektūrą. Ozarinskas kūrė ir scenografiją, instaliaciją, mados dizainą, kuravo įvairius meno renginius bei architektų grupės „Privati ideologija“ parodas. 1986 m. baigęs architektūros studijas Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija), Ozarinskas pasižymėjo tradicinių architektūros kanonų laužymu, jų sampratos išplėtimu, dėmesiu architektūros poveikiui ir ideologijai. Studijų metu pradėjo bendradarbiauti su Aida Čeponyte, su ja sukūrė daugumą meninių projektų. Nors po studijų dirbo architektūros lauke, jau tuomet pradėjo veržtis į eksperimentines erdves, neapsiribojo viena sritimi,  todėl jo kūrybą galima apibūdinti kaip veikiančią architektūros ir dizaino išplėstiniame lauke. Be to, daugelis garsių menininko kūrinių vertinami ir konceptualaus, objektinio ar vizualaus meno kontekste.  

Ozarinsko veikla architektūros ir dizaino srityje išskirtinė, tačiau neapibūdinama vieninga stilistika ar praktika. Menininkas nerealizavo nė vieno ilgalaikio pastato projekto, todėl jo kūrybiniame palikime dominuoja mažoji architektūra, interjerai, parodų dizainas, objektai, skulptūra, mados dizainas ir kiti kūrybiniai projektai. Žinomiausi jo architektūriniai darbai – suprojektuoti barų „NATO’s“ ir „Neperšaunama liemenė“ interjerai, Lietuvos paviljonas EXPO 2000 parodoje Hanoveryje (kurtas su grupe „Privati ideologija“), Saatchi&Saatchi reklamos agentūros interjeras, ŠMC fojė rekonstrukcija, ŠMC kino salės rekonstrukcija (kartu su Audriumi Buču), taip pat – privačių erdvių interjerai. Menininkas buvo daugelio ŠMC parodų architektas. 

Svarbus Ozarinsko kūrybos segmentas, siejamas su vizualiaisiais menais ir kuratorine praktika, išryškėjo dar tik baigiant studijas, kai menininkas pradėjo kurti objektinį, tarpdisciplininį, konceptualų meną, pasižymėjusį teoriniu pagrįstumu, dekonstrukcija, konceptualiomis ar performatyviomis meninėmis strategijomis. Jo darbai neretai turėjo ir socialinio komentaro pobūdį, kurį galima apibūdinti kaip kritišką, dažnai ironišką.

Valdas Ozarinskas savo kūriniais parodė, jog architektūra, kaip mąstymo įrankis, gali būti perkeliama į įvairius kontekstus, tapti įvairių monumentalaus ir vizualaus meno praktikų pagrindu. Nors menininko idėjos paliko savo ženklą Lietuvos meno istorijoje (net jei ir nebuvo įgyvendintos), jis svarbus ne tik kaip kūrėjas, bet ir kaip mąstytojas, savo disciplinos reflektuotojas, plėtęs jos galimybių ribas. Menininko kūrybinis palikimas – itin plačios apimties, iki šiol aktualus ir apjungiantis įvairias medijas bei idėjų laukus.

Linas Bliškevičius