Šlipavičiūtė Lina
Lina Šlipavičiūtė yra Vilniuje gyvenanti ir kurianti menininkė. Vilniaus dailės akademijoje baigusi
freskos – mozaikos studijas, menininkė daug dėmesio skiria įvietinto meno raiškai, o jos kūryba
plėtojasi tarp freskų, kuriamų sakralinėse erdvėse iki urbanistinio meno kūrinių, nagrinėjančių
atminties ir socialinės atskirties temas.
Menininkę domina erdvės transformavimo galimybės: kaip erdvė/vieta su savo istorija veikia joje
atsirandantį kūrinį ir atvirkščiai – kaip kūrinys geba pakeisti erdvę bei paveikti joje esantį žmogų.
“L. Šlipavičiūtė – viena aktyviausių gatvės meno kūrėjų, kurios projektai išsiskiria ne tik
profesionalumu, bet ir jautrumu aktualioms istorinėms, atminties, politinėms temoms. Jos
inicijuotas projektas „Sienos prisimena“ (2019) – vienas pirmųjų meno projektų, siekusių
užpildyti kolektyvinės atminties spragas ir kalbėti apie Holokausto istorijos padarinius –
išnykusią Lietuvos visuomenės grupę – žydų bendruomenes. Kartu jis aktualizavo įsigalėjusią
kolektyvinę amneziją, priminė tai, kas buvo ištrinta, nustumta į atminties ir istorijos paribius.
<…>
L.Šlipavičiūtės menas aktualus, socialiai ir kartais politiškai angažuotas. T.y. jis reaguoja į
visuomenei aktualias temas, pasaulio įvykius. Tad neatsitiktinai vienas ryškiausių Ukrainos kare
su Rusija palaikymo projektų buvo Vilniuje su Elena Tita (Ukraina) įgyvendinti kūriniai
„Nezlamna/ Nepalaužiama“ ir „Do peremogi / Iki pergalės“ (bendradarbiaujant ir su Mihkeliu
Joala).
<…> Svarbu pastebėti menininkės pilietinės pozicijos raišką, neabejingumą visuomenės
problemoms, socialinėms ir istorinėms traumoms. Būtent dėl šios pozicijos jos gatvės menas
nėra, kaip dažnais atvejais nutinka, dekoratyvus. Labai dažnai jis turi edukacinę vertę,
kviečiantis nepamiršti, diskutuoti, mąstyti.
Ne mažesnė jos kūrybos vertė – ir lankstus laviravimas tarp skirtingų disciplinų, naujų meninių
priemonių ir įrankių išbandymas. Ji kuria neofreskas, knygas, akvarelinius koliažus.” (Dr. Daiva
Price)