
Mantas Valentukonis (g. 1998) – jaunosios kartos tapytojas, kurio drobėse persidengia realybės ir skaitmeniškumo erdvės. Realizmo ir virtualumo matricos Manto kūriniuose tam tikra prasme konfliktuoja – dažnai susiduriantys vaizdo plotai atskiriami skirtingomis tapybos technikomis, taip išryškinant vizualinį ir konceptualų šių dviejų plotmių skirtumą. Vis dėlto drobėse vaizduojamos figūros beveik visada yra skaitmeninės, nepriklausančios vien tik fizinės realybės sričiai. Toks gyvybinių ir negyvybinių paveikslo elementų žaismas, regis, kuria transdukcinį santykį – skirtingos prigimties informacijos perdavimą tarp pasirinktų motyvų. Iš šio santykio kylantis tapybos naratyvas taip pat apima mažiausiai dvi skirtingas plotmes – skaitmeniškumo ir realybės.
Kai kuriuose Valentukonio paveiksluose matomas baltai pilkas tinklelis, perimtas iš kompiuterinių vaizdų redagavimo programų, kuris nurodo vaizdo fono nebuvimą. Išdėstytas drobės pakraščiuose, jis tarsi pratęsia tapybos siužetą už fizinio paveikslo formato ribų arba rodo, kad kūrinys funkcionuoja atskirai nuo jį supančios aplinkos – savitoje tarpinėje, „between and betwixt“ tapybos erdvėje. Tapybinio intymumo ir skaitmeninio anonimiškumo sąveika menininko drobėse taip pat lemia vaizduojamų personažų dvilypumą: jie nėra nei grynai fiziniai, nei techniniai, nei realūs, nei virtualūs, nei visiškai originalūs, nei atkartoti. Žiūrovui suteikiamas malonumas atpažinti, kad tai, kas kelia susižavėjimą, tėra iliuzinis vizualinis efektas – dirbtinumo dirbtinumas. Eksperimentuodamas su įvairiomis medijomis ir technologijomis, tokiomis kaip vaizdų apdorojimo programos, kompiuteriniai žaidimai, CGI, fotogrametrija ar papildytoji realybė, menininkas ieško vizualinės kalbos kaip meno kūrinio. Albertos Vengrytės tekstas
Mantas Valentukonis (g. 1998) 2023 m. baigė tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Jo kūriniai buvo eksponuoti personalinėse ir grupinėse parodose, tokiose kaip „Dymaxion“ KKKC Klaipėdoje (2025, dueto paroda), „From Within“ MO muziejuje Vilniuje (2024–2025), „Zabolis Art Prize 2025“ finalistų paroda „Titaniko“ parodų salėje Vilniuje (2025), „Intermediate Glooms“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune (2025), „Apparitions“ galerijoje „Drifts“ Vilniuje (2024, personalinė), „JCDecaux Award 2024: fall“ Sapiegų rūmuose Vilniuje (2024), Lietuvos dailininkų sąjungos kvadrienalė „LTQ’23: Bendruomenės“ galerijoje „Arka“ Vilniuje (2023), „Drifts. Srovės“ galerijoje „Drifts“ Vilniuje (2022), Jaunojo tapytojo prizo finalistų paroda Radvilų rūmuose Vilniuje (2022), „Other Energy“, kuruota Andriaus Zakarausko Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje (2022), „Counter-argument V“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune (2022) ir kt. 2025 m. Valentukonis pelnė antrąją vietą „Zabolis Art Prize“ konkurse ir buvo apdovanotas Jaunojo tapytojo prizo 2025 garbės paminėjimu.
Lady Died, 2025, video, 2.22. Nuotrauka: Laurynas Skeisgiela
Gl(azure) Sky, 2025, aliejus, drobė, 210 x 150 (diptikas). Nuotrauka: Laurynas Skeisgiela