Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga dalijasi Aistės Kisarauskaitės atliktu sąjungos archyvo tyrimu 

2025-12-18

2025–aisiais Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga pavedė vienai iš sąjungos narių, meno kritikei, menininkei, kuratorei Aistei Kisarauskaitei atlikti organizacijos turimos archyvinės medžiagos tyrimą. Šio tyrimo rezultatas – jos parašytas tekstas pavadinimu „Benamystė ir ištrupėjęs LTMKS archyvas“, kuris veikia kaip fragmentiškas pasakojimas apie LTMKS istoriją nuo jos įkūrimo prieš beveik trisdešimt metų iki kol siekia fizinių sąjungos dokumentų atmintis.

Kisarauskaitės tyrimas remiasi popieriniais dokumentais, kauptais ir išlikusiais dėžėse, ilgą laiką dėl nuolatinės būstinės neturėjimo perkėlinėtais iš vienos vietos į kitą (1997–2013), taip pat asmeniniais tyrėjos ryšiais, pažintimis, prisiminimais, interpretacijomis. Per juos suteikiama galimybė grįžti prie kūrinių, meno įvykių, jų autorių iš laikotarpio, kuomet nemažai kūrinių, rodomų viešuose renginiuose, liko nedokumentuota, o jų autorystė – neįvardinta. Šalia to, kas užfiksuota tekste, lieka erdvės kitiems prisiminimams, interpretacijoms, į jį nepatekusiems dokumentams, spausdintiems ir verbaliniams renginių liudijimams, jei tokių atsirastų beskaitant šį archyvo tekstą. 

Pasak Kisarauskaitės, „sąjungos veikla iki „Fluxus ministerijos“ atsiradimo pažymėta sunkia benamyste. Atkaklios ir neduodančios rezultatų patalpų paieškos lyg purpurinis pamušalas vis išlenda sąjungos pristatymuose, pateikiamų projektų aprašymuose, veiklos ataskaitose, susirašinėjimuose su įvairiomis institucijomis. Ši benamystė iš esmės sunaikino archyvą, tačiau padiktavo daugelį novatoriškų projektų, suteikė galimybę menininkams ir kuratoriams plėtoti naujas kūrinių įgyvendinimo bei pristatymo formas.“ Visą tekstą kviečiame skaityti LTMKS svetainėje.

Idėja ištirti LTMKS archyvą kilo mąstant apie narių meno kūrinių kaupimą ir saugojimą. Susitikimų su nariais metu sąjunga išgrynino jų poreikį fizinei erdvei, kurioje galėtų būti saugomi kūriniai. Ieškodama galimybių šiam poreikiui atliepti LTMKS nuo 2020 m. metų vystė sąjungos archyvo koncepciją ir kūrė jo viziją. Archyvo idėja plėtota neapsiribojant vien galima fizinio kūrinių saugojimo funkcija. Jis vystytas kaip auganti idėjų talpykla, konstruojama laikui atspariomis verbaline, vizualine, garsine ir kitomis formomis, galvojant ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį, ieškant naujų galimybių ir eksperimentinių sprendimų, LTMKS matant kaip bendruomenę. Todėl archyvo erdvė – tai ne tik atminties, bet ir į ateitį projektuojamų vizijų talpykla.

Archyvo tyrėja Aistė Kisarauskaitė – meno kritikė, menininkė, kuratorė, galerijos Trivium įkūrėja. 2024 m. jai suteiktas meno daktaro vardas. 2025 m. Meno kritikos apdovanojimuose Kisarauskaitė apdovanota menininko tekstų kategorijoje. Viena iš jos dėmesio sričių – paskutiniojo XX a. dešimtmečio meno procesai. Šia tema Kisarauskaitė publikavo ne vieną straipsnį, rekonstruojantį to meto parodas ar įvykius, o galerijoje Trivium pristatytas tam skirtas parodų ciklas (Jurga Barilaitė, Audrius Novickas, Orūnė Morkūnaitė, Gediminas Akstinas, Darius Žiūra, Dainius Liškevičius, Linas Liandzbergis ir Džiugas Katinas, Karla Gruodis ir kiti).

Tyrėja, teksto autorė – Aistė Kisarauskaitė
Kalbos redaktorius – Tomas Marcinkevičius Baronas
Vaizdas – projekto „Būti naudingam“ (kuratoriai Algis Lankelis, Danas Aleksa, Audrius Novickas), vykusio 2000 m., buvusiame „Skrajos“ baldų gamybos ceche, Panerių g. 51, Vilniuje, skrajutė.

Nuoroda į tekstą prieinama interneto svetainėje www.letmekoo.lt neribotą laikotarpį. LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Žymos:,