Vaikų dailės mokyklų kultūrinis ir sociopolitinis dalyvavimas visuomenėje / Children Art Schools: Cultural and Sociopolitical Participation in Society

2014-11-26

Šiame kultūros tyrimų projekte atkreipiame dėmesį į mažiau matomą Lietuvos kultūros lauko grandį – vaikų meninį švietimą, kuris kol kas dažnai laikomas vien bendrosios švietimo sistemos rūpesčiu, pamirštant, kad vaikų meno mokyklos gali ir turi būti reikšmingas kultūros lauko veikėjas.

Meno pasauliui dailės mokyklos yra svarbios ne tik tuo, kad kai kurie jų mokiniai vėliau tampa profesionaliais menininkais, bet ypač dėl to, kad jos gali būti veiksminga visuomenės kultūrinio švietimo priemonė. Vaikų dailės mokyklų visuomeninis aktyvumas gali būti reikšmingas įrankis formuojant plačiosios auditorijos meno sampratas bei recepciją. Už dailės mokyklos ribų išsiplečianti veikla, viena vertus, ugdo mokinių pilietiškumą ir visuomeninį sąmoningumą, kita vertus, supažindina visuomenę su šiuolaikinėmis meno, kaip socialiai aktyvaus ir komunikatyvaus proceso, koncepcijomis.

Kalbėdami su trijų pasirinktų mokyklų (Alytaus dailės mokyklos, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos ir Neringos meno mokyklos) mokytojais, mokiniais, administracijos darbuotojais, domėdamiesi jų veikla mokykloje ir už jos ribų, pirmiausia kėlėme tokius klausimus:

– Kokiais meninio ugdymo modeliais ir koncepcijomis remiasi analizuojamų vaikų dailės mokyklų programos? Ar linkstama išeiti į platesnę visuomenę, bendradarbiauti, įtraukti vietos bendruomenę, vykdyti meno veiklą viešojoje erdvėje?

– Ar aktyvus visuomeninis dalyvavimas galėtų būti viena iš priemonių patraukti vaikus lankyti dailės mokyklas?

– Kaip skiriasi dailės mokyklų santykis su visuomene (bendruomene) didmiestyje ir regionuose?

– Kokią įtaką dailės mokyklos veiklai turi tai, ar mokytojai yra pedagogai, ar drauge – ir praktikuojantys, kuriantys ir darbus pristatantys menininkai?

– Ar Lietuvos vaikų dailės mokyklos funkcionuoja kaip visavertė meno lauko dalis (drauge su kitomis institucijomis – muziejais, galerijomis, akademijomis), ar veikiau lieka nuošalyje nuo aktualių meno procesų?

– Kaip vaikų dailės mokyklos galėtų būti ir visuomenės kultūrinio švietimo priemonė, kurios veikla skatintų dvikryptę edukaciją?

Projekto tyrėjai: menotyrininkai Lina Michelkevičė ir Kęstutis Šapoka, sociologė Vita Petrušauskaitė Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba Vaizdas: Vaikai Alytaus dailės mokykloje, 2014, Redo Diržio fotografija

Nuorodos: Abejonės privalo kilti, interviu su Alytaus mokyklos direktoriumi Redu Diržiu http://www.7md.lt/daile/2014-11-21/Dailes-mokykla-yra-vieta-kur-gali-ir-privalo-kilti-abejone

Lengvas chaosas yra mokyklos privalumas, interviu su Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos direktoriumi Algiu Lankeliu http://www.7md.lt/daile/2014-11-28/Lengvas-chaosas-yra-mokyklos-privalumas

EN

Children Art Schools: Cultural and Sociopolitical Participation in Society

The research project aims to draw attention towards a poorly visible knot of Lithuanian cultural field, that of children art education, which so far is mainly seen as a concern of the general education system, despite that children art schools may be as well an important agent in the cultural field. Art schools are important for the art world not only because some of their graduates later on become art professionals, but particularly because of the role they may take in the overall cultural education. Public activities taken by children art schools can be an important tool to influence the understanding and reception of art within larger public. On the one hand activities that reach beyond the space of children art schools and/or their routine curricula train public spirit and consciousness among schoolchildren themselves, and on the hand they introduce the society to the concept of contemporary art as socially engaged and communicative process.

While interviewing teachers, pupils, and administrators of three children art schools (Alytus Art School, Vilnius Justinas Vienožinskis Art School and Neringa School of Arts) we inquired into their activities inside and outside the art school and raised the following questions:

– What models and concepts of art education lie under the curricula of the children art schools? Are they open to larger audiences, collaborations, and activities in public space? Do they engage local communities?

– Can active public participation be a means to attract more pupils to children art schools?

– How art schools’ relation to the public and local community varies in cities and regions?

– How does the teacher’s profile (is s/he a pure educator, or a practicing artist as well) impacts on the art school’s curriculum and activities?

– Are children art schools a visible part in Lithuanian art field (along with other art institutions – museums, galleries, Academy of Arts), or rather stay aside from current art processes?

– How children art schools may be a means of public education, spreading cultural knowledge in two directions?

Researchers: art critics Lina Michelkevičė and Kęstutis Šapoka, sociologist Vita Petrušauskaitė

The project is partly supported by Lithuanian Council for Culture.

Image: Children in Alytus Art School, 2014, photo by Redas Diržys

Links: Abejonės privalo kilti (One Must Always Doubt) interview with Redas Diržys, director of Alytus Art School  http://www.7md.lt/daile/2014-11-21/Dailes-mokykla-yra-vieta-kur-gali-ir-privalo-kilti-abejone

Lengvas chaosas yra mokyklos privalumas (Slight Chaos is Beneficial for the Art School), interview with Algis Lankelis, director of Vilnius Justinas Vienožinskis Art School http://www.7md.lt/daile/2014-11-28/Lengvas-chaosas-yra-mokyklos-privalumas