Anglickaitė Akvilė
Menotyrininkas rašo:
Akvilė Anglickaitė yra subtilių juslinių naratyvų kūrėja. Naudodamasi šiuolaikinio meno teikiamais įrankiais, fotografija, judančiais vaizdais, šviesa, garsu, erdve, autorė tikrina žmogų supančio pasaulio ribų tvarumą. Sumaniai susluoksniuotuose vizualiuose pasakojimuose dažnai šokinėjama tarp skirtingų kalbos formų, pavyzdžių, tarp žodinės ir kino kalbų, muzikos garso ir fotografinio kadro – asociatyvūs pasakojimų ženklai kūrinyje palieka nežymų, bet gilų rėžį, kad žiūrovas galėtų ne kartą juo sekti. Prie ko tai veda, sunku pasakyti greičiausiai net pačiai menininkei, kurios darbai, rodos, labiau sutverti klausti nei atsakinėti.
Ankstyvieji Anglickaitės video kūriniai „Tinside Lido“ ir „Soviet Woman 1982 365 5“ – sociodokumentiški, juose pasakojimas ir jo veikėjai gana detalizuoti, kūriniais gilinamasi į atmintį, laiko patirtį bei reikšmes, emocinį spektrą. Vėliau sukurti „Vandenynas“ ir „Hyphen“ tęsia pastariesiems būdingą flirtą tarp fikcijos ir tikrovės, tačiau yra labiau atmosferiški ir nebylūs, jų kalba paslaptinga, metaforiška, nenuosekli. Pagaliau „Glis Glis #1“ ir „Kai tik jis palietė samanas, jo galia perėjo į mišką, ir medžių šaknys virto upėmis“ yra suabstraktinti ankstyvieji darbai, juose žodžiai ir vaizdai taip sudilo ir nusitrynė, jog virto formų ir reikšmių gausmu – monotoniškomis ir tuo pat metu vis kitaip pasikartojančiomis audiovizualinėmis mantromis.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog Anglickaitės darbai veikia per daugybines jusles, jų patyrimas neatsiejamas nuo erdvės, kurioje jie rodomi. Erdvė yra vienas iš kūrinio suvokimo sandų, dažnai tikslingai pasirenkama papildyti kūrinį tiek prasminėmis, tiek jausminėmis sąvokomis. Ne kartą Anglickaitė savo kūrinius rodė sakralinę paskirtį turinčiose erdvėse, o jos fotografijų serija „Ji arba yra“ daugiaprasmiškai referuoja į ekleziastinį kontekstą. Nors sakrališkumas yra daugiau kūrinių simptomas negu pradas, labiau abstrakčių Anglickaitės kūrinių, palydimų ambient garso takeliais, potyris gali prilygti religinei ekstazei. Žvelgiant šiuo aspektu, menininkės kūryba netikėtai artima klasikinei dailei bei unikali Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste.
Paulius Andriuškevičius