Plechavičius Daumantas

Daumantas Plechavičius (g. 1981)  ir Aistė Valiūtė (g. 1981) kaip individualūs kūrėjai ir kaip kūrybinis duetas Dualhead bendradarbiauja nuo 2000 m. Baigę fotografijos ir medijos meno studijas Vilniaus dailės akademijoje, dviese ir su kitų sričių kolegomis vykdo įvairius tarpdisciplininius projektus, kuria interaktyvias muziejų ir meno centrų ekspozicijas, projekcijas, instaliacijas, dokumentuoja parodas. 

„DUO“, tarpdisciplininis performansas-spektaklis, 2013

„DUO“ surengtas kaip muziką, šokį ir naująsias medijas jungiantis spektaklis, kurio atspirties tašku tapo amerikiečių kompozitorės Leros Auerbach 24 preliudai smuikui ir fortepijonui. Taip pat siekta apmąstyti dueto, kaip atlikimo formato, koncepciją, išryškinti sudėtingesnę dualumo ir kūrybos kartu problematiką. Aido Strimaičio ir Eglės Kasteckaitės gyvai atliekamą muziką papildė choreografo Andriaus Katino ir Saaros Töyrylä šokis bei Aistės Valiūtės ir Daumanto Plechavičiaus kurtos interaktyvios instaliacijos.

Spektaklyje „DUO“ menininkai pasitelkė elektroninius judesio bei garso jutiklius, kurie realiu laiku padėjo sceninį vyksmą —  šokio greitį, garso intensyvumą — dekonstruoti iki detalių, o surinktą informaciją pavertė grafiniu fizikos duomenų vaizdiniu. Šiuo griežtu spektaklio vizualizavimu kūrėjų duetas kelia klausimą apie „Dievo dalelės“ pasireiškimą. Manoma, kad būtent dėl jos kūnai turi masę, tad galbūt šios dekonstruoto spektaklio dalelės gali atsakyti į tarpusavio ryšio klausimus, pavyzdžiui, tapti „meile“, atsakinga už stiprius jausmus, kurie lydi mus tam tikrą laiką.

Interaktyvios projekcijos – Aistė Valiūtė, Daumantas Plechavičius

Muzika – Lera Auerbach, 24 preliudai smuikui ir fortepijonui op.46

Choreografija ir šokis – Andrius Katinas, Saara Töyrylä

Muzikos atlikimas – Aidas Strimaitis, Eglė Kasteckaitė

Kostiumai – Rūta Biliūnaitė

Apšvietimas – Norvydas Birulis

Dramaturgija – Ingrida Gerbutavičiūtė

Spektaklis „DUO“ buvo rodomas „Menų spaustuvėje“, Vilniuje.

„Step by step“, interaktyvi garso instaliacija, 2015

https://youtu.be/zfau8TFcg3s

Instaliacijos lankytojui lipant laiptais, dirbtinio intelekto balsas instruktuoja ties kiekvienu laipteliu: „Step by step by step by…“ (liet. „Žingsnis po žingsnio, žingsnis po žingsnio…“). Šis interaktyvus žaidimas provokuoja  klausimus apie vystymąsi, progresą ir regresą, pasirinkimo galimybes, kontrolę ir sąmonę. Garso instaliacija buvo sukurta parodai „Frontier Spirit“, vykusiai Vokietijos mieste Krėfelde, veikiančioje evangelikų liuteronų bažnyčioje Friedenskirche.

„Ultra Vires“, interaktyvi instaliacija, 2012

https://www.youtube.com/watch?v=OOJ-VxFJ3hw&feature=emb_title

Interaktyvi instaliacija „Ultra Vires“  bando atkreipti auditorijos dėmesį juokingomis ir dirginančiomis priemonėmis: ji verkia tol, kol niekas į ją nežiūri. Suprogramuota taip, kad atpažintų lankytojų veidus, instaliacija nutyla tik tuomet, kai aptinka į ją nukreiptą žvilgsnį. Tai, kas nutinka su surinktais duomenimis, – nutylima.

Instaliacija veikia kaip kapitalistinės visuomenės ir dėmesio ekonomikos satyra. „Ultra vires“ yra lotyniška frazė, pažodžiui reiškianti „viršijant įgaliojimus“. Teisinėje sistemoje taip apibūdinamas teismo galių viršijimas, iš dalies uzurpuojant teisėkūros funkciją. Tokiu pat būdu – piktnaudžiaujant lankytojų dėmesiu – veikia ir instaliacija.

Šis darbas buvo sukurtas parodai Prestone, taip pat eksponuotas Jungtinėje Karalystėje vykusioje parodoje „Deadpan Exchange VII“. Tai parodų ciklas, tyrinėjęs tarptautinę komunikaciją, reiškiamą per „Deadpan“ estetiką („Deadpan“ yra komiško pristatymo forma, kai humoras pateikiamas nekeičiant emocijų ar kūno kalbos).

Menotyrininkė apie…

Slapyvardis Dualhead taikliai apibūdina Daumanto Plechavičiaus ir Aistės Valiūtės kūrybinį formatą ir laikyseną. Veikdami tarsi dvigalvė būtybė, menininkai ir savo darbuose į vieną kūną jungia žmogiško ir mechaniško, natūralaus ir dirbtinio, jausmiško ir racionalaus mąstymo opozicijas. Dažniausiai kurdami interaktyvias instaliacijas, jose perteikia dualistinę žmogaus bei technologijų sampratą, procesų ambivalentiškumą, kasdienybės paradoksus. Galima sakyti, kad visa Dualhead kūryba patvirtina,  savotiškai papildo, atnaujina arba polemizuoja su mcluhaniška idėja, jog medijos yra žmogaus kūno tęsiniai.

Nenuostabu, kad ši chrestomatinė, iš medijų teorijos atkeliavusi mintis tampa sudėtingesnės dueto kūrybinės motyvacijos pagrindu. Abu menininkai mokėsi tuo metu neseniai įkurtoje Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje, kur baigė bakalauro ir magistro studijas. Tai akivaizdžiai  skatino toliau gilintis į technologijų ir komunikacijos sritis, originalų jų pritaikymą meno praktikoje. Dažnai apibūdinami kaip (naujųjų) medijų menininkai, Dualhead veikia greičiau ne pagal šiam meniniam judėjimui būdingą logiką, bet kaip kūrėjai, kurie savo idėjoms išpildyti nuosekliai naudoja programinę įrangą, elektroninius jutiklius, vaizdo projekcijas, kitas technologines manipuliacijas. Kitaip tariant, dueto kūrybos pamatas yra ne pats medijos veikimas, kiek bet jos pasitelkimas subtiliai komentuojant aktualius pačių medijų visuomenėje išprovokuotus procesus, taip suformuojant tarsi uždarą medijų priežasties ir pasekmės kilpą. 

Pavyzdžiui, interaktyvioje instaliacijoje „Ultra Vires“ menininkai sukuria dėl dėmesio trūkumo verkiantį įrenginį, kuris nutyla tik tuomet, kai aptinka į jį nukreiptą žvilgsnį. Tokiais subtiliais gestais Dualhead apmąsto socialinių medijų paspartintą dėmesio ekonomiką, veido atpažinimo technologijos taikymą ir duomenų rinkimo problematiką.. Dueto instaliacijose darniai jungiami ne tik judančio vaizdo ar garso elementai, bet ir minimalistiniai, preciziškai tiksliai ir švariai erdvėse instaliuoti objektai. Tai menininkų kūrybą priartina prie konceptualaus dizaino disciplinos, o bene išskirtiniausiu jos bruožu tampa specifiškai Dualhead būdinga estetika – griežtų formų, tamsių monochrominių paviršių iš , kompiuterinės kalbos ir tinklo atributų jungimas.

Ne mažiau svarbus menininkų dueto praktinių žinių pritaikymas kuriant interaktyvias muziejų ekspozicijas (rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje, Lietuvos etnokosmologijos muziejus) ar dokumentuojant parodas, atskirus meno kūrinius.

Jogintė Bučinskaitė

Asmeninė menininkų svetainė