… man iš dešinės – Mykolas Kaributas Višnioveckis. Gimęs 330 metų pirma manęs. Studijavo Prahoje, keliavo po Europą, vertino meną, mokėjo šešias kalbas. Sulaukęs 30 metų vedė – iš išskaičiavimo. Beveik tuo pat metu tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (sako, daugiau dėl tėvo įtakos). Valdė ketverius metus, nors Lietuvoje didesnę įtaką turėjo Pacų giminė, o ne pats kunigaikštis. Mirė (bet ne žuvo) per karą su turkais – 33 metų.
… man iš kairės – Paulius Boimas, Vilniaus vaitas ir medicinos daktaras. Gyveno tuo pačiu metu, kaip ir Mykolas Kaributas, bet sulaukė net 70. Studijavo Krokuvoje ir tapo filosofijos bei medicinos daktaru. Dirbo Lietuvos ir Lenkijos valdovo dvare. Skolindavo pinigus už palūkanas, vertėsi didmenine prekyba, gydė didikus. Vedė našlę Liuciją, vaikų nesusilaukė. Baigė statyti dar senelio pradėtą Viešpaties Kančios koplyčią Lvove. Ten yra kabėjęs ir šis jo portretas. Tėvas Povilas Jurgis Boimas (taip pat gydytojas) garsėjo kaip menininkų rėmėjas.
Užmirštos ir nevartomos asmeninės fotografijos dėžėse glaudėsi viena prie kitos – vis labiau ir labiau. Dėl netinkamų laikymo sąlygų (žemos oro temperatūros ir didelės drėgmės) pažeista nuotraukų emulsija ėmė spinduliuoti. Tarytum sugertukai fotografijos tapo vienas kitą pasisavinančiais paviršiais. Kuriama latentinė biografija. Kur vardai ir faktai – ne(be)svarbu. Tai jau ne fotografija kaip dokumentas, o nauja haliucinacijos forma.
Serija „Procesas“ gimė iš galimybės pabūti su meno kūriniu (turėti šalia, liesti, tyrinėti, užuosti, pajusti). Iš bendravimo su kiekvienu jų. Šio kontakto inspiruota kuriu subjektyvias interpretacijas, diktuojamas čia ir dabar, esamo momento aplinkybių. Tai mažutėliai istorijos ir kasdienybės vienu metu fragmentai.
Motinystės atostogos. Motinystė – šis naujas statusas lėmė keleto kūrinių atsiradimą. Kartais atrodė, jog nebėra manęs. Reikėjo ką nors daryti…
Tėvų ir kūdikio komunikacija podraug su lytėjimu yra ir balsas. Kūdikio norų, prašymų, prieštaravimų vienintelė išraiška – jo balsas. O tėvų atsakas į jo reakcijas iš esmės irgi yra garsas. Senosios motinų lopšinės ir giesmelės neišvengiamai transformuojasi į kitus pavidalus, įgauna kitus skaitiklius, rišasi kitokiais sandais. Todėl reziumė – balsiagarsės yra totali terapija ir išganingoji malda.
Tai rankų darbo kūriniai, turintys ar kadaise turėję praktinę funkciją, atkeliavę iš mano draugų namų kaip brangūs eksponatai. Juos fotografuoju kaip muziejines meno vertybes. Šių daiktų istorijos tampa neatskiriama kūrinio dalimi, savita metrika. Parodoje eksponuojami ir jų istorijų aprašymai.
Pranas piemenaudamas peršalo, mamos sesuo nuvežė vaiką į ligoninę. Gulėdamas ligoninėje Pranas prašė, kad sesuo jam atsiųstų panaudotų atvirukų. Grįžęs namo sesei įteikė suvenyrinę dėželę, kurią pats susiuvo iš gautų atvirukų. Būdamas darbštus taip jis gynėsi nuo nuobodulio. Dabar Pranui jau per 60, jo ligota ranka vis labiau dreba.
Šiuomet mane domina asmeniniai išgyvenimai čia ir dabar ir įvairiausi prisiminimai. Tų atmenamų jausmų sąsajos – sukabinimai su esamu momentu. Ričardas Šileika (nuogirdininkas) yra užrašęs mano frazę „Gera būti visame, o ne su visais“. Tai tas pojūtis, kad esu visame ir vaikausi – ir vėl mėginu atkurti tai, kas neapčiuopiama ir efemeriška. Tai ypač malonus užsiėmimas – gal net savotiška priklausomybė. Jei tik galėčiau, būčiau taip. Ir būčiau Abstrakčiai ir neapibrėžtoje teritorijoje… Net nežinau nei kame, nei kaip… Tarp… Man svarbu pajusti, kas vyksta susiduriant ir su kitu žmogumi, ir su kūriniu. Juk kiekvienas kūrinys (daiktas ar žmogus), be fizinio pavidalo, turi dar aibę visokių paskirčių, intensijų, tam tikros energijos. Fotografijų ciklas „Pagaminta Lietuvoje“ – apie meilę ir prisiminimus, apie pritaikomumą ir išsaugojimą. Baltos spalvos balansas, vėliau peraugęs į „Procesą“, – apie mane ir meno kūrinius, apie jų implikacijas. Mes visi esame tarpusavyje susiję žymiai labiau, nei drįstame sau pripažinti. Man įdomios tų sąsajų pinklės. Aš tikiu komunikacija per kūrinius. Ji tikrai vyksta. Ir vyksta pačiomis netikėčiausiomis kryptimis, rakursais ir nenuspėjama amplitude. Tai pati nuoširdžiausia komunikacijos forma.
1996–2002 m. – Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedra
1988–1990 m. – Vilniaus 47-oji profesinė technikos mokykla, fotografo kvalifikacija
2005 m. – Šiaurės šalių šiuolaikinio meno instituto (Nordic Institute for Contemporary Art, NIFCA) rezidencija „Nordic AiR“, Hordalando meno centras, Bergenas, Norvegija. „Sleipnir“ kelionės finansavimo stipendija, NIFCA
2004 m. – menininkų rezidencijų programa „Djerassi“, Vudsaidas, Kalifornija, JAV. Edukacinė valstybės stipendija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. „Sleipnir“ kelionės finansavimo stipendija, NIFCA
2003 m. – Kūrybinės dirbtuvės Šeteniuose (organizatoriai: Česlavo Milošo gimtinės fondas, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija)
1998 m. – „Cite Internacionale des Arts“, Paryžius, Prancūzija. Vilniaus dailės akademijos rektorato skirta rezidencija
2012 m. – „Procesas“, galerija „Vartai“ , Vilnius
2011 m. – „Procesas“, viešbučio „Pušynas“ vestibiulio galerija, Druskininkai
2009 m. – Vilniaus dienos Gdanske , „Procesas“ ir „Pagaminta Lietuvoje“, galerija „Pionova“, Gdanskas, Lenkija
2006 m. – „Kampas“ (garso ir vaizdo instaliacija), Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Kėdainiai (su Ričardu ir Nojumi Šileikomis)
2005 m. – „Pagaminta Lietuvoje“ pristatymas, Cork Vision Centre, Korkas, Airija
2004 m. – „Lietuva–Amerika: laimingo gyvenimo paieškos“, Djerassi menininkų rezidencijų programa, Vudsaidas, Kalifornija, JAV
2004 m. – „Northeast Issues Meeting“, galerija „Augusta“, Helsinkis, Suomija
2003 m. – „24/7: Wilno–Nueva York (visą parą)“, pristatymas ir diskusija, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1999 m. – „Aš ne menininkė“, performansas LTV laidoje „tvvv.plotas“, menininkas ir prisistatymas
2012 m. – „NordArt 2012“, „Vorwerksalle“, Budelsdorfas, Vokietija
2010 m. – „Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2008 m. – „Placebo“, Galerie im Kornerpark, Berlynas, Vokietija
2007 m. – Vilniaus menininkų paroda „Tarp mūsų“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2004 m. – „Atkuriama atmintis“, galerija „Vartai“, Vilnius
2003 m. – „2 Show. Jaunas menas iš Latvijos ir Lietuvos“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 m. – „Fotografija.doc“, galerija „Arka“, Vilnius
2002 m. – „KAS YRA KAS“, galerija „IBID. Projects“, Londonas, Jungtinė Karalystė
2002 m. – Baltijos šalių šiuolaikinio meno bienalė „Artgenda 2003“, Hamburgas, Vokietija
2001 m. – „Savigarba. Lietuvos dailė 01“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2001 m. – Šiuolaikinio meno paroda ant reklaminių stovų, Vilnius
2000 m. – „Fotoantropologija“, Antano Mončio namai-muziejus, Palanga
1999 m. – „Nesaugūs“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius (su Inga Raubaite ir Aida Kačinskaite)
1999 m. – „Identifikacija“, performansas 5 troleibuse, Vilnius (su grupe „Troika“)
„Pagaminta Lietuvoje“, paveldo interpretacijos, dokumentalumas, istorija, komunikacija, fotografija, instaliacija, tyrimas.
Diane Arbus, Marina Abramović, Joel Sternfeld…
http://vilmasileikiene.see.me/
http://www.artslant.com/global/artists/show/233319-vilma-ileikien
http://www.kulturosbarai.lt/uploads/news/id57/KB_2013_02_web.pdf
http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19489