Strigunkov Vitalij
Vitalijus Strigunkovas (g. 1990) yra Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas. Studijavo Vilniaus dailės ir Willem de Kooning akademijoje Roterdame. Baigęs tapybos studijas, dabar savo kūryboje menininkas derina įvairias medijas. V. Strigunkovo darbuose jungiami aproprijuoti vaizdai ir istorijos, veiksmai, piešiniai, video ir instaliacijos. Savo kūryboje menininkas tyrinėja simbolinio kapitalo ekonomiką, kultūros verčių atsiradimą bei išnykimą, kurdamas priešpriešas su platesnėmis kultūrinėmis, socialinėmis ir politinėmis problemomis. V. Strigunkovas dalyvauja grupinėse parodose bei rengia personalines Lietuvoje ir užsienyje.
Vitalijus Strigunkovas Lietuvos šiuolaikinio meno scenoje išsiskiria kaip ypatingai analitiškas ir mąslus kūrėjas, kurio darbų pagrindu neretai tampa loginiai ryšiai arba alogizmai. Racionali menininko prieiga padeda tyrinėti įvairių socialinių ar kultūrinių struktūrų sandarą, užčiuopti jų veikimo taisykles ir tų taisyklių paklaidas. Atidus V. Strigunkovo žvilgsnis į kasdienybę, aktualijas ir aplinką paverčia menininko kūrybą savailaike, tačiau ne laikina ar greitai pasenstančia. Veikiau priešingai – menininkas žvelgia į procesų ar reiškinių esmę, kur konkrečios pavardės, datos ar lokacijos tampa tik detalėmis. Kūrinių centre atsiduria nuolatos reaktualizuojami laikiniai santykiai ar būsenos, tokie kaip laukimas, vėlavimas, delsimas, nuobodulys, tęstinumas ir kartojimas, skubėjimas, planavimas, sinchronizavimas, ritmingumas ir t.t. Šios sutankinto, išretinto ar sunorminto laiko sąlygos tampa savotiška kūrybine metodologija, kurią menininkas taiko beveik visuose kūriniuose, tačiau ypatingai ryškiai tai atsiskleidžia autorių teisių apsaugos trukmę analizuojančiame projekte A Year, a Few Months and Some More (2020) ar XII Baltijos trienalėje pristatytame Laukime (2015). Pastarajame darbe rodomas tiesioginės televizijos naujienų laidos įrašas, kur Vilniaus oro uoste pasitinkamas niekaip iš lėktuvo neišlipantis tuometinis JAV Viceprezidentas Joe Bidenas. Televizijos eteryje besiveriantį nejaukumą ir nenuspėjamumą menininkas pasisavina ir perkelia į ekspozicinę erdvę jį pastiprindamas dar vienu lietuvišku įgarsinimu ir griežtu reportažo transliavimo grafiku. Tiek šiame, tiek ir kituose V. Strigunkovo darbuose ryški surežisuoto ir improvizuoto, suplanuoto ir atsitiktinio priešprieša, subtili ironija ir iš lėto besiskleidžiantis absurdas.
Dar vienas svarbus menininko kūrybinis metodas – apropriacija. Jį V. Strigunkovas taiko ir kaip primityvų gestą pieštuku ant popieriaus perkeliant Torunės bažnyčios suoluose kažkieno išdrožinėtus užrašus darbui CCC (2018); ir kaip edukacinę procedūrą pertapant Lietuvos dailės klasikų kūrinius darbe Aš nieko nematau, bet girdžiu balsus, ką turėčiau matyti. (Žiemos peizažas) (2013); ir kaip kompleksiškesnius bandymus įsitraukti į kitų menininkų projektus. Pavyzdžiui, prižiūrint Giovannio Anselmo kūrinio Struttura che mangia (1968) salotos šviežumą savo darbe Caring (2019), arba tapant dar vieną Fabiolos portretą menininko Francio Alÿs kaupiamai kolekcijai darbe Pakaitalas (2015). Šiuose daugiasluoksniuose ir įvairias meno disciplinas jungiančiuose V. Strigunkovo projektuose koneceptualiai integruojama ir menininko studijuota tapyba, piešimas, flirtuojama su meno istorija. Tačiau kūryboje neapsistojama ties viena raiška – projektų įgyvendinimą diktuoja idėja ir atsitiktinumai. Tam kad juos įamžintų ar sustruktūruotų, menininkas dažnai pasitelkia video dokumentaciją, o kameros fiksuojamuose pasakojimuose pasirodo ir pats arba deleguoja savo antrininkus.
Vis dėlto bene ryškiausia V. Strigunkovo kūrybos linija – vertės ir simbolinio kapitalo tyrimai, kuriuose menininkas kvestionuoja galios santykius, produktyvumo ir beprasmybės klausimus, vertės kaupimo strategijas. Kritiška V. Strigunkovo pozicija meno sistemos atžvilgiu ir jo paties kūrybą paverčia savikritišku aktu, kurioje jis bando rasti savo kaip menininko koordinates ir nustatyti kūrybos vertę.
Jogintė Bučinskaitė
Kadras iš filmo Metai, keletas mėnesių ir dar šiek tiek, 2020
Rūpestis (Suvalgyta struktūra), 2019 – iki dabar
Kadras iš filmo Rūpestis, 2019
Kadras iš filmo Laukimas, 2015
Kadras iš filmo Laukimas, 2015
Kadras iš fimo Pakaitalas, 2015
Fabiola (Pakaitalas), 2014 10×15 cm