2013-11-10
Tapatybė – tai savęs suvokimas aplinkoje, santykio su kitais nustatymas, lemiantis elgesį ir sprendimus. Kaip mentaliteto sritis ji yra ne tik mąstymo ir jutimo formos, bet ir konkretaus kultūrinio darinio reikšmių sritis konkrečiu metu. Tapatybės kategorija itin aktualizuojasi ir yra aptariama tada, kai vyksta permainos, kai neaišku, kas vyksta – esant neapibrėžtai būklei. O kai situacija stabilizuojasi ir yra įvardijama, ji kaip mat virsta neveiksminga banalybe. Kiekviena tapatybė siekia įsitvirtinti remdamasi autentiškumo įrodymais, kurie užtikrina teisę egzistuoti. Kadangi vienintelė „istorinė tiesa“ neįmanoma, tapatybės, kaip ir istorijos, konkuruoja tarpusavyje ir siekia pripažinimo kurdamos savitus pasakojimus (Stuart Hall). Zygmuntas Baumanas tapatybę vadina modernizmo išradimu – tam tikrų taisyklių reglamentuojamu realybės fragmentu. Laikais „po modernizmo“ ji pasmerkta kaitai.
2013-10-20
Skaidra Trilupaitytė
Publikuota parodos „Tarpdiscipliniškumo kapinynuos (?)“ kataloge, 2013. Perpublikuota iš kultūros savaitraščio “7 meno dienos” Nr.15 (937), 2011-04-15
Balandžio 1 d. pasirodžiusi Laimos Kreivytės tarpdisciplininio meno instrukcija („7md“, Nr. 13), kaip ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tinklalapyje iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ perspausdintas 2010 m. Kęstučio Šapokos tekstas „Keletas pastabų apie tarpdisciplininį meną“ iš pažiūros liudija jau įprastas šiuolaikinio meno kristalizacijos tendencijas. Dailėtyrininkai išsamiai nusakė naujosios rūšies (ar porūšio) lauką, aptarė tarpdisciplininio meno (TM) charakteristikas (K. Šapoka labiau istoriškai-empiriškai, L. Kreivytė – labiau teoriškai) ir vargu ar šia tema dar reiktų ką nors pridurti. Vis dėlto viešojoje erdvėje paaštrėjęs TM klausimas intriguoja ne vien dėl preciziškai šlifuojamų definicijų. Abu autoriai aiškiai pasakė, kad naujos apibrėžties poreikis auga kartu su Kultūros rėmimo fondo paraiškų tarpdisciplininiam menui skaičiumi. Po TM projektinio finansavimo „stogu“ mėginama „pakišti“ projektus, kurių čia neturėtų būti, tai apnuogina ir „išplautos sąvokos“ problemą. Anot Šapokos, šiandien „kalbame apie tokį meną (sritį) kaip apie savarankišką reiškinį, reikalaujantį atskiro finansavimo, nors pats pavadinimas, bent jau neilgą laiko tarpą, reiškė laisvės troškimą“.
2013-10-18
Laima Kreivytė
Publikuota parodos „Tarpdiscipliniškumo kapinynuos (?)“ kataloge, 2013. Perpublikuota iš kultūros savaitraščio “7 meno dienos”, Nr.13 (935), 2011-04-01
Prisipažinsiu – šį tekstą inspiravo skambutis telefonu. Skambinusysis užsiminė, kad reiktų aiškiau apibrėžti tarpdisciplininį meną. Mandagiai paprašė pagalvoti. Davė savaitę laiko ir garantavo, kad nieko nebus, jei vis dėlto nesugalvosiu.
Paprastai vengiu atsakinėti į telefonines apklausas. Tačiau skambino ne bankas ar „Čili pica“, o menininkas, kurį gerbiu ir kurio rūpestį dėl tarpdisciplininio meno įkvėpė ne asmeninės ambicijos, o rimtas požiūris į visuomenines pareigas. Tai itin retas reiškinys – beveik anomalija. Man visada imponavo šio menininko konceptualumas ir gilinimasis į sudėtingus reiškinius bei teorijas. Štai ir dabar – galėtų žmogus tiesiog „pasikliauti širdim“ arba numot ranka ir negaišti laiko. Bet gilinasi. Nes visuotinis nesigilinimas ir gimdo komercinio, kičinio, pseudokonceptualaus, oficiozinio ir šiuolaikinio liaudies meno monstrus, kuriuos kultūros valdininkai iš inercijos (ar nevilties) deda į „tarpdisciplininio meno“ projektų krūvą. Ta krūva taip apaugo, kad darosi panaši į Augėjo arklides – ir jokios baltos užuolaidėlės jos nepridengs.
2013-10-16
Dovilė Tumpytė
Publikuota parodos “Tarpdiscipliniškumo kapinynuos (?)” kataloge, 2013. Perpublikuota iš interneto žurnalo www.balsas.cc, 2005-10-17
Menas ir teorija vystosi nuolat kisdami. Vieni meno teoretikai siūlo įvairiausius terminus, siekdami objektyviai apibūdinti šiuolaikinės meno praktikos formas ir strategijas, pateikia meno supratimo kriterijus, kiti juos kritikuoja. Lietuvos meno teorijos ir kritikos diskurse, susiklosčius specifinei meno politikos situacijai, dažniausiai atsiranda binarinis meno skirstymas į tradicinį ir šiuolaikinį, neretai turint galvoje meną, atitinkamai sukurtą tam tikros meno rūšies/disciplinos ribose, ir tarpdisciplininį. Tokį visuotinį meno skirstymą galima laikyti pakankamai primityviu. Reikalingi įvairesni meno suvokimo instrumentai. Šiuolaikinio, nesvarbu kuria – progresijos ar regresijos – kryptimi kintančio, neišsitenkančio tradicinės modernistinės meno istorijos linijoje, meno perpratimui renkuosi teorinius raktažodžius, skirtingais kampais apčiuopiančius meninės praktikos pulsą: tarpdiscipliniškumas (angl. interdisciplinarity), diskursyvinė meno praktika (discourse-specific art), postprodukcija (postproduction), reliacinis/sąsajų menas (relational art).
2013-10-11
Saulius Leonavičius, 2013
Pastabos iš Nidos Meno Kolonijoje (NMK), Migruojančių Meno Akademijų (MigAA) surengtų kūrybinių dirbtuvių Contrabbando*.
Kaip daiktas ar tekstas gali tapti priemone kitam turiniui? Kuo skiriasi cementiniai blokeliai prikimšti cigarečių nuo aktyvisto galvos prikimšta antivalstybinės informacijos? Klausimas kurį atsinešiau į NMK vykusias dirbtuves Contrabbando*,- Ar/kaip institucija gali tapti sabotažo laboratorija? Ypač institucija esanti keli kilometrai nuo imperijos sienos, o kultūriniam lauke veikianti kaip reprezentacinė, balto kubo ar akademijos erdvė. Ar joje galimi ideologiškai prieštaringi sumanymai, radikalūs bet kuriom iš galiojančių normų? Ar šioje erdvėje galima atskleisti ir pervertinti nusikaltimo reikšmes, jei nusikalstama tik institucijų subordinuotom normom? Ar tokios kūrybinės dirbtuvės gali tapti įvykiu kurio reikšmė būtų įvertinta pavojaus matu?
2013-03-31
Mindaugas Gapševičius
BWPWAP – 2013 metų Transmediale festivalio „Back When Pluto Was a Planet“ pavadinimo akronimas, siūlantis žiūrovui atsigręžti į praeitį ir pasvajoti apie įvykusius reiškinius, mokslo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje ar tiesiog permąstyti kintančius procesus. Senai, senai, kai dar Pluto buvo vadinama planeta…
2010-10-30
Kęstutis Šapoka publikavo žurnale svarbų tekstą apie tarpdiscipliniškumą – “Keletas pastabų apie tarpdisciplininį meną“.
2010-05-29
Apie LTMKS atviras studijas gegužės 21-22 dienomis rašo Monika Krikštopaitytė “Truputis materialumo” (7MD). Reportažas iš renginio.
Letmekoo TV 3 (Evaldas Jansas)
[vsw id=”12245932″ source=”vimeo” width=”640″ height=”375″ autoplay=”no”]
Fotodokumentacija: Vytautas Michelkevičius
2008-08-05
By Audronė Žukauskaitė
Art & Research
An earlier version of this paper was published as ‘Vanishing identities in contemporary Lithuanian art’ in Philosophy. Sociology (Filosofija. Sociologija), issue: 3-4 / 2006, pages: 37-41. www.ceeol.com
In this article I intend to discuss how the recent political changes in Eastern Europe relate to the more fundamental changes in the political imagery. When interpreting political imagination we should consider not only imaginary identifications, e.g. imaginary roles, but also take into account its symbolic framework and raise the question who is the Other, for whom the subject is playing his or her role.