Grupinė paroda: A. Weiwei, T. Murakami, M. Pistoletto ir kt.

2016-11-17

Parodoje atskleidžiama strategija, kurią naudojant buvusių parodų materialus aidas gali tapti kolekcionieriaus simbolinio kapitalo generatoriumi.

Parodoje eksponuojami žymiausių pasaulio menininkų darbai iš privačių kolekcijų – Damieno Hirsto ir „The Gutai Art Association“ piešiniai, Martino Creedo fotografijos ir video meno kūriniai, „Richardo Princo“ detektyvinė apropriacija, Ai Weiwei, Takashi Murakamio, Christo, Christiano Marclay ir Michelangelo Pistoletto skulptūros bei objektai.

Materialus parodos aidas

Parodos aido artefaktas yra ne kokia nors amorfinė metafora iš meno žurnalistikos instrumentarijaus, o tikslus ir griežtas meno rinkos terminas. Kaip vyksta apyvarta meno rinkoje? Didžiausią jos dalį (o įvedus statistinę paklaidą, galima sakyti, kad – visą) sudaro finansiniai sandoriai – meno kūriniai yra perkami ir parduodami. Pačią mažiausią meno rinkos dalį formuoja natūralios dovanos, kai kūrėjas savo produktą, turintį paklausą ir kainą, padovanoja gavėjui be tarpininkų. Na, o antra pagal dydį (bet irgi labai maža) yra pasiimamų ir atiduodamų meno kūrinių rinka. Šis mechanizmas yra sąlyginė naujovė ir atsirado Haraldo Szeemanno, pirmo, pavadinkim, tikro kuratoriaus aktyvios veiklos laikais.

H. Szeemannas lyg ir sakė, kad jam menas yra priemonė mesti iššūkį nuosavybės ir turėjimo sąvokoms. Iššūkis buvo išgirstas ir kažkuriuo metu svarbesnėse parodose, bienalėse bei mugėse žymiausi menininkai pradėjo dalinti – arba, leido lankytojams pasiimti – eksponuojamų kūrinių tiražuotus komentatorinius objektus, kurie, ypatingai neakcentuojant, buvo vadinami originaliais meno kūriniais. Leidimas pasiimti – arba, galimybė gauti – meno kūrinį vertė lankytojus sutikti su dviem svarbiom taisyklėm. Pirma, lankytojai privalėjo atvykti į ekspoziciją, ir, antra, sutikti su pasiėmimo/davimo proceso loterizacija – menininkas neduodavo jokių garantijų, kad objektai visuomet bus lankytojo dispozicijoje. Net atvirkščiai, norintiems pasiimti/gauti kūrėjo artefaktą tenka įveikti įvairius socialinius, simbolinius, geografinius, chronologinius, informacinius, logistinius, įpročių, finansinius ir, retkarčiais, sėkmės barjerus.

Ar yra bent viena priežastis visa tai kartu rodyti parodoje? O, jos yra – visos trys priežastys! Pirma, parodų aidų artefaktai jiems skirtoje parodoje tobulai atlieka savo funkciją – aidu primena pastarąjį dešimtmetį įvykusias garsias ir neblogas parodas. Antra, paroda tam tikrais atvejais yra vienintelis instrumentas, suteikiantis nepatikimiems objektams (o aido artefaktai tokie ir yra) šiokią tokią simbolinio kapitalo injekciją. Na, ir trečia, svarbiausia priežastis – aš visuomet norėjau išleisti meno parodai skirtą nefiktyvų plakatą, kuris savo stilistika primintų roko festivalių plakatus.

Ernestas Parulskis

Paroda veikia
2016/11/24–2016/12/03
IV–VI 16:00–20:00

Atidarymas
2016/11/23 18:00

Parodos koordinatorius – Ernestas Parulskis

Daliniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Organizatorius: Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga

Projektų erdvė „Sodų 4“
Sodų g. 4, Vilnius
www.letmekoo.lt/sodu-4

Darbų aprašymai

Paroda: Ai Weiwei, „Sunflower Seeds“, Tate Modern, Londonas, 2010 spalis
Parodos aido artefaktas: porcelianinės rankų darbo saulėgrąžų sėklos
Kaina antrinėje rinkoje: įvairi
Artefakto savininkas: Ernestas Parulskis

Vaikščioti ant sėklų parodos organizatoriai leido tik pirmos dienos (antras vyko kitą dieną) atidarymo vakarėlio dalyviams. Po paros paaiškėjo, kad mindomo porceliano sukeltos dulkės užkemša vėdinimo įrenginius ir šiaip kenksmingos, todėl dirbtinų saulėgrąžų kalnas buvo aptvertas. Na, o sudalyvavusiems pirmame atidaryme pasisekė dvejopai. Vaikščioti po saulėgrąžas buvo smagu ir niekas nedraudė – bet ir neskatino – pasiimti sėklų atminimui. Britai ėmė po vieną-dvi, kiti, tokie kaip aš – po neįžūlią saują. Vėliau paaiškėjo, kad buvo ir trečia, gobšesnė grupė. Šie skirtumai lėmė ir antrines artefakto kainas – tas, kuris pasiėmė vieną, ją parduoda už 30 svarų, saujininkai norėtų kelių svarų už vieną, o tretieji pardavinėja maišelius su šimtais Ai Weiwei saulėgrąžų už keliasdešimt svarų. Visus lenkia kinai, kurie siūlosi atsiųsti centnerius tokių gaminių už ypatingai juokingas kainas.

Paroda: Christian Marclay, White Cube Bermondsey, Londonas, 2015
Parodos aido artefaktai: medžiaga iš kurios liejamos vinilinės plokštelė
Kaina antrinėje rinkoje: nežinoma
Artefakto savininkai: Elona Lubytė ir Paulina Pukytė

Paroda, performansai ir koncertai vyko visose galerijos patalpose. Vienoje iš jų E. L ir P.P. pamatė aparatą, kuris gamino vinilines plokšteles – į jas, turbūt dar šiltas, nedelsiant įrašydavo galerijoje atliekamą mugėje ir pardavinėdavo – jau kaip meno kūrinius. Plokštelių gamybos aparato operatorius iš kibiro traukė ir į katilą mėtė specialius plastiko gabalus. Aš nežinau kas – E.L ar P.P – susivokė pirma ir paprašė darbininko duoti joms po tos plastmasės gabaliuką. Atrodo, kad toks dalinimas buvo numatytas parodos scenarijuje, tad galiausiai abu plastiko gabalai atsirado parodų aido artefaktų parodoje.

Paroda: Christo & Jeanne-Claude, „The Gates“, Niujorko Centrinis parkas, 2005
Parodos aido artefaktai: šafraninio audinio skiltelė iš instaliacijos
Kaina antrinėje rinkoje: 80 dolerių
Artefakto savininkė: Elona Lubytė

Projektas parke vyko 16 dienų. Jam pasibaigus, 7500 šafraninių propilėjų buvo išardytos, o audinio skiautės (jų buvo virš 100 000) išdalintos praeiviams, tarp kurių buvo ir E. L.

Artefakto gavimo vieta: skaitmeninio meno galerija „s[edition]“.
Parodos aido artefaktai: Damieno Hirsto skaitmeninis kūrinys „Summer Sky“
Kaina antrinėje rinkoje: neaiški
Artefakto savininkė: Ernestas Parulskis

Kai 2011-ais spauda pranešė apie naują skaitmeninio meno pardavimo platformą, nedelsiant ją patikrinau, už 7 svarus (tai buvo mažiausia kaina) nusipirkdamas Wimo Wenderso labai negražią nuotrauką „Du automobiliai ir laukianti moteris“. Po metų, visų nuostabai nesubankrutavusi „s[edition]“ atšventė gimtadienį, leisdama pirmiesiems pirkėjams pasiimti kokių jie nori darbų, neviršydami sutartos 10 svarų sumos. Aš pasirinkau Hirstą. Iki šiol menu prekiaujančios „s[edition]“ taisyklės yra griežtos – aš savo turimus eksponatus galiu rodyti tik skaitmeniniu būdu, todėl planšetėje yra originalas, o ant sienos kabo reprodukcija. Savo kūrinius parduoti galiu tik kitiems prisiregistravusiems „s[edition]“ sistemoje. Kol kas Hirsto darbų deficito nėra ir antrinės skaitmeninio meno rinkos kainos aš nežinau.

Paroda: Gutai: splendid playground, Guggenheim, Niujorkas, 2013
Parodos aido artefaktas: automatinis originalų kūrinį imituojantis atvirukas
Kaina antrinėje rinkoje: nėra
Artefakto savininkas: Elona Lubytė

Gutai grupė Niujorko parodoje atkūrė 1962-ų metų „The Gutai Card Box“ automatą, kuris spausdina atsitiktinius ir niekada nepasikartojančius piešinius ant atviruko formato kartono gabaliukų. Automatas šiems piešiniams taip pat suteikia atsitiktinio autoriaus pavardę. E. L. buvo šioje parodoje ir taip pat pasinaudojo automato paslaugomis.

Paroda: Gutai: splendid playground, Guggenheim, Niujorkas, 2013
Parodos aido artefaktas: automatinis originalų kūrinį imituojantis atvirukas
Kaina antrinėje rinkoje: nėra
Artefakto savininkas: Elona Lubytė

Gutai grupė Niujorko parodoje atkūrė 1962-ų metų „The Gutai Card Box“ automatą, kuris spausdina atsitiktinius ir niekada nepasikartojančius piešinius ant atviruko formato kartono gabaliukų. Automatas šiems piešiniams taip pat suteikia atsitiktinio autoriaus pavardę. E. L. buvo šioje parodoje ir taip pat pasinaudojo automato paslaugomis.

Paroda: Martin Creed, „Mothers“, Hauser & Wirth, Londonas, 2011
Parodos aido artefaktas: Singlas „Thinking/Not Thinking“ (garsas ir video) ir pasirašyta nuotrauka
Kaina antrinėje rinkoje: 75 doleriai
Artefakto savininkas: Ernestas Parulskis

Vieną naktį, vakarodamas prie kompiuterio, prisiminiau, kad žurnalą „Time Out“ prenumeratoriams kurjeriai atneša apie vidurnaktį. Nuėjau patikrinti ir tikrai – žurnalas gulėjo prie durų. Pavarčiau ir parodų skyriuje netikėtai pamačiau nedidelį skelbimą: „Nusiųskit adresu art@timeout.com laišką, „subject“ eilutėje įrašydami „Martin Creed Offer“ ir gausit šansą išlošti Martino Creedo meno kūrinį“. Vėliau patikrinau – internetinėje žurnalo versijoje pasiūlymo nebuvo. Turbūt buvau vienas pirmųjų atsiuntusių laišką, nes po savaitės gavau siuntinį su CD, kuriame buvo Creedo filmas „Thinking/Not Thinking“ ir jo pasirašyta nuotrauka su šunimis.

Paroda: Michelangelo Pistoletto, Love Difference, Venecijos bienalė, 2003
Parodos aido artefaktas: neatidaryta tuščia konservų dėžutė
Kaina antrinėje rinkoje: 20 eurų
Artefakto savininkas: Elona Lubytė

Parodų aido artefaktai dažnai pasiimami parodų atidarymo dieną, kai sukviečiami profesionalai. Venecijos bienalėje profesionalams skiriamos kelios dienos. Michelangelo Pistoletto tais metais buvo įvertintas už gyvenimo pasiekimu, tad jo kūrybą bienalėje rodė dosniai. Toje saloje, kur yra armėnų vienuolynas, irgi buvo erdvė, skirta Pistoletto. Ten E.L. konservus ir pasiėmė.

Paroda: Hipotetinė „Richardo Prince“ paroda, 2015
Parodos aido artefaktas: aproprijuotas selfis
Kaina antrinėje rinkoje: hipotetinė
Artefakto savininkas: Ula Ambrasaitė

Per Naujuosius metus U. A. pavogė telefoną, tikėtina, kad „Slussen“ stotelėje Stokholme. Apie vagystę U. A. pranešė policijai, bet daugiau dėl draudimo, nei tikėdama atgauti telefoną. Bet švedų policija po trijų mėnesių telefoną rado. Paskambinę U. A. pranešė, kad jo vis tiek neatiduos, nes telefonas yra įkaltis kitoje byloje. O dar po mėnesio švedų teisėsaugininkai, sėkmingai išsprendė visas bylas, telefoną U. A. gražino. Patikrinusi, ar viskas veikia (viskas veikė), U. A. pamatė, kad nuotraukų galerijoje pilna selfių, kurias darė, turbūt, žmogus, „Slussen“ stotelėje iš U. A. pavogęs telefoną. Vienas iš šių selfių ir rodomas parodoje.
Jei selfių autorius būtų jas publikavęs „Instagrame“, tikėtina, kad savo parodai būtų, kaip visuomet, aproprijavęs Richardas Prince‘as, o man tektų aproprijuoti Prince aproprijaciją, ką ir padariau, aplenkdamas neįvykusią istoriją.

Paroda: Takashi Murakami. Gagosian Gallery, Britannia Street, London, 2012
Parodos aido artefaktas: kartoninis lėlės modelis „Project K02“
Kaina antrinėje rinkoje: nuo 10 iki 20 dolerių
Artefakto savininkas: Ernestas Parulskis

Kai įėjau į salę, nustebau – darbo diena ir pilna žmonių, bet po akimirkos supratau – prie kiekvienos iš dešimties Murakamio skulptūrų stovėjo po dvimetrinį apsauginį ir kiekvienas iš jų stebėjo mane, vienintelį lankytoją. Meną apžiūrėjau greitai, per kelias minutes. Jau eidamas link išėjimo pamačiau ant tumbos padėtus kartono lapus su aiškiai murakamiškais piešiniais ir hieroglifais. Nežinojau, ar juos galima imti, paklausti nenorėjau, todėl pradėjau antrą kartą apžiūrinėti skulptūras. Ir galų gale sulaukiau dar vieno žiūrovo. Tas irgi per kelias sekundes apžiūrėjo eksponatus, praėjo pro tumbą su kartonais, pačiupo du ir išėjo. Apsauginiai net nekrustelėjo. Aš irgi du pasiėmiau. Parodoje rodoma jau sudėliotas lėlės modelis.

Žymos:, , , , ,