Filtras:
2017-08-24
Popierinė kritika popierinei parodai: Elenos Narbutaitės „Klestėjimas“ ŠMC
Rašau nesitikėdamas, kad šita erdvė, kurioje rašau, tebėra vien tik mano, nes ji jau yra mano pradėta glamžyti, su daug nevienodų paviršių. Tikriausiai tai reiškia, kad turėčiau į ją (arba ja) rašyti atsižvelgdamas į jos netobulumą, galbūt pasekdamas, pavyzdžiui, Ulisses Carrion „The New Art of Making Books“ patarimais. Nors šis tekstas netaps knyga (dėl pavojaus, kuris gali iškilti ėmus rašyti knygą pagal senąjį jos meną, dėl pavojaus įkristi į ją kaip į pasaulį ir potencialiai tapti visomis medijomis ir daugybės kūnų gyvenimais), jis atsiranda kaip materijos keitimas – jos glamžymas, laužymas, užlaikymas, tempimas.
2017-07-11
Kaip žvejoti benamį?
O ką ji turi?
Ji turi skrandį!
I.
Šiandien, sulig šiek tiek saulės geltonumo į kambarį atnešusiu voru, nusprendžiau metus neskelbti jokių tekstų. Pirma, neturiu pinigų, antra, mano gerklėje žuvis, ir tas siaubingas prasivėręs daiktas yra aiškus mano necivilizuotumo įrodymas.
2017-01-02
Kaip tu nuramini savo sąmonę?
Apie bandymą paimti interviu iš menininko Laurent’o Davido Garnier
Prieš daugiau nei dešimt metų Laurent’as Davidas Garnier baigė chemijos studijas La Rochelle universitete, vėliau studijavo parfurmeriją ir tapo dalyko meistru, dirbo ekspertu Europos Taryboje, dar vėliau baigė Sandbergo instituto (Amsterdame) meno programą. Susipažinome praėjus keleriems metams po studijų, kai Garnier atvyko į Vilnių dalyvauti Rusų dramos teatre vykusioje parodoje „Tap Water“. Šiais metais vėl susitikome Amsterdame, kur jis mane pakvietė apsilankyti svečiuose, jo tėvų namuose, netoli miestelio La Rochelle.