Gapševičius Mindaugas
„Carpet/?s“, 2006, http://triple-double-u.com/carpet/?s
Tai internetinis projektas, kuris leidžia įsigyti asmeninį kilimą, pagamintą į pagalbą pasitelkus Amerikos standartinį kodą informacijos mainams (American Standart Code for Information Interchange, ASCII). Jis veikia php programine sąsaja, dėl kurios interneto resursai naudojami kaip siūlai ASCII audiniams gaminti. Programa generuoja tekstinę išvestį ir taip išgaunamas visada unikalus ASCII kodas. Ši operacija paremta laiku, kada interneto naršytojas patenka į puslapį. Laikas, išreikštas hh:mm:ss (valandos, minutės, sekundės) formatu, naudojamas kaip raktažodis rezultatams, kuriuos pateikia paieškos sistema. Programa atsisiunčia antrojo duotojo rezultato turinį, atmeta html (hypertext markup language – liet. „žymėtojo hiperteksto kalba“) žymes (tags) bei baltas vietas ir užrašo visą tekstinį turinį kilimo forma. Pagamintas kilimo formos paveikslas gali būti išspausdintas arba išaustas gamykloje ir išsiųstas adresatui.
„Mailia“, 2006, http://triple-double-u.com/mailia
Šiuo metu sparčiai besiplečiantis semantinis tinklas (Semantic Web) analizuoja skaitmeninę informaciją, kad atskirtų vertingą turinį nuo skaitmeninių šiukšlių. Be to, šiuolaikinės paieškos sistemos teikia vis daugiau tikslių ieškomos informacijos rezultatų. Tačiau ar toli šis dirbtinis intelektas nuves? Ar mes galėsime tokias automatizuotas užduotis kaip vaizdų kūrimas ir tekstų rašymas palikti mašinoms? Pavyzdžiui, skaitmeninės informacijos, persiunčiamos el. paštu, kiekis didėja kasdien, jeigu ne kas valandą, todėl reikia vis daugiau laiko į ją atsakyti ir jai rūšiuoti. Į el. paštą atsakinėjanti mašina pasiūlo šios problemos sprendimą – ji rašo atsakymus į elektroninius laiškus naudodamasi internete prieinama medžiaga. „Mailia“ analizuoja į el. pašto dėžutę ateinančius laiškus ir paprasčiausiai į juos atsako. Pamirškite automatizuotą standartinį atsakymą „Out of Office“ (liet. „Išvykęs iš biuro“) – „Mailia“ yra tokia pat sumani programinė įranga, kaip ir „Eliza“, ir tokia pat lanksti, kaip ir atvirojo kodo produktai. Į elektroninius laiškus atsakinėjanti mašina veikia taip: ji pagriebia atėjusią žinutę, ją analizuoja, siunčia užklausas į „Google“ paieškos sistemą, tada parenka gautus rezultatus, juos rūšiuoja ir išveda informaciją elektroninio laiško forma, o ši siunčiama atgal siuntėjui. Jei atsakymai viešai išsaugomi, paieškos sistemos juos vėl indeksuoja ir panaudoja kaip išvestį kitiems panašiems atsakymams. Gali skambėti ironiškai – kodėl neleidus mašinoms gyventi savo pačių gyvenimo? „Mailia“ yra nemokama programinė įranga, išleista pagal GNU bendrąją viešąją licenziją.
„Knygų lentyna“, 2006, http://triple-double-u.com/bookshelf
Spartus raidžių ir skaičių srautas monitorių sienoje neturi nieko bendro su chaoso teorija, pasaulyje galinčia sukelti didelių sukrėtimų. Jis taip pat neturi nieko bendro su programišių pasauliu, kaip kas nors norėtų pasakyti. „Knygų lentyna“ reprezentuoja tinklo srautus, išverstus į vizualizuotą formą, kad nematoma tinklo pusė būtų suprantama ar bent perskaitoma. Techniškai kalbant, raidžių ir skaičių srautas monitoriuose turėtų skambėti kaip „tcpdump“, bendras kompiuterių tinklo suderinimo įrenginys.
Mindaugas Gapševičius – meninis pseudonimas mi_ga – gyvena ir dirba Berlyne bei Vilniuje. Jis yra vienas aktyviausių naujųjų medijų menininkų. Vienas iš ankstyviausios internetinės naujųjų medijų meno Lietuvoje platformos http://www.o-o.lt iniciatorių. Aktyviai dalyvavo 10 deš. tarptautinių naujųjų medijų meno tinklų, dėl kurių užsimezgė ryšiai tarp Baltijos ir Vakarų medijų meno scenų, veikloje. Jo kūryba sietina su tinklo menu, programine įranga ir interaktyviomis vartotojo sąsajomis. Menininkas konceptualizuoja internetinius informacijos srautus, analizuoja jų vidinę logiką ir panaudojimo būdus. Savo kūryboje dažnai sieja virtualią ir fizinę erdves. Jam artima socialinė tematika, kritinis požiūris į neoliberaliąsias šiuolaikinės visuomenės tendencijas. Taip pat aktyviai dalyvauja kolektyvinėje veikloje, inicijuoja tarpdisciplininius renginius ir kūrybines laboratorijas, jungiančias tinklo meną, atvirojo kodo strategijas, audiovizualinę kūrybą ir vaizduojamąjį meną.
ic.ndg.lt