Kuginys Gintaras
2004-2009 Nacionalinė dailės galerija (kartu su A. Buču, D. Čaplinsku)
Kylant žemyn, 2003, 400 x 300
Nato sienos (Integracija), 2001, skersmuo 17 cm (kartu su Modestu Šipila ir Tomu Rasiuliu)
Anga sienoje praveria ne tik daugybę konsktrukcinių sienos, bet ir metaforiškų socialinių sluoksnių: architektūrinis pjūvis atskleidžia visuomenės sandarą ir jos įtakos nulemtų politinių sprendimų prigimtį. Kita vertus, šaunamąją angą primenanti skylė sienoje provokuoja aktyviam vidaus ir išorės kontaktui, dėl kurio įmanoma tikėtis naujų inspiracijų bei patirčių. Sėkmingos integracijos pradžia. 
Lietuvos paviljonas parodoje “Expo 2000”, Hanoveris, Vokietija (kartu su A. Buču, M. Bučiene, V. Ozarinsku, A. Čeponyte)
Grupinės parodos
2008 fotografijos paroda Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2007 ,,101 km’’ Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2004 „(No) Leader“ , Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 ,,Kylant žemyn“ , Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.
2002 “Hausewarming”, Akmens dizaino paroda, Švedija , kartu su A.Buču, M.Bučiene, V.Ozarinsku, A.Čeponyte.
2001 ,, Nato sienos‘‘,Šiuolaikinio meno centras, Vilnius 2001 Baltijos-Švedijos architektūros paroda “4 architektūros”, Neapolis (Italija), kartu su A.Buču, M.Bučiene, V.Ozarinsku, A.Čeponyte;
2000 Baltijos-Švedijos architektūros paroda “4 architektūros”, la Galerie d’Architecture, Paryžius (Prancūzija); kartu su A.Buču, M.Bučiene, V.Ozarinsku, A.Čeponyte.
2000 „Erdvė 0-14“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius. 2000 „Lietuvos menininkai pasaulio scenoje“, Millenium Dome, Londonas (Didžioji Britanija). Parodos organizatorių padėka.
1999 Šiaurės ir Baltijos šalių architektūros trienalė, Talinas (Estija); kartu su A.Buču, M.Bučiene, V.Ozarinsku, A.Čeponyte. Prizas.
1998 “Išlaisvinti daiktai”, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius 1996 “Nauja Lietuva”. Dailės akademija, Gdanskas (Lenkija)
1991 “19 daiktų”. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1990 Šiaurės ir Baltijos šalių architektūros trienalė, Talinas
Kūrybos raktažodžiai
Architektūra be architektūros
Menotyrininkas rašo:
Gintarą Kuginį užtikrintai galima laikyti tarpdisciplininio meno kūrėju. Jo kūrybinė praktika prasideda architektūra ir baigiasi šiuolaikiniu menu, o įgyvendinti projektai apima tiek minimalistinius interjerus ir viešosios paskirties pastatus, tiek konceptualius objektus white cube aplinkoje bei parodų architektūrą.
Kuginys šiuolaikinio meno procesuose ir parodose pradėjo dalyvauti pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį. Nuo 2000-ųjų drauge su A. Buču, M. Bučiene, V. Ozarinsku ir A. Čeponyte įgyvendino Lietuvos menui svarbių projektų tarptautiniame meno lauke. Tarp jų – Lietuvos paviljonas parodoje „Expo 2000“, Hanoveryje. Bene geriausiai žinomas Kuginio darbas architektūros srityje – tai Nacionalinė dailės galerija Vilniuje, kurios rekonstrukciją 2004–2009 m. menininkas parengė drauge su A. Buču ir D. Čaplinsku. 2017 m. Kuginys sugrįžo į NDG sukurdamas architektūrą vienai įsimintiniausių pastarojo dešimtmečio parodų – Deimanto Narkevičiaus ekspozicijai „Dėmės ir įbrėžimai“.
Kuginio kūryba nuosaiki, apgalvota ir tiksli. Kaip teigia pats menininkas, formos jis sąmoningai neieškantis, ji ateinanti per etinius, konceptualius sprendimus. Ypač įsimintini menininko projektai „Kylant žemyn“ ir kūrinys parodai „Nato sienos“ Šiuolaikinio meno centre. Juose Kuginys muziejaus architektūrinį kūną panaudojo kaip kūrinio medžiagą. Įdomu, jog panašūs instituciniai meniniai sprendimai tebėra aktualūs – jie pastebimi jaunosios kartos šiuolaikinių lietuvių menininkų kūryboje , pavyzdžiui, Augusto Serapino meninėje praktikoje. Sumaniai vartodamas architektūrinę meninę kalbą, Kuginys sugeba valdyti žiūrovo erdvės pojūtį ir kurti atmosferą. Daugialypė autoriaus kūryba pasižymi intelektualiais ir estetiškai jautriais kūrybiniais gestais, įdomiai pratęsiančiais architektūros ir šiuolaikinio meno sąjungos tradiciją.
Paulius Andriuškevičius