Liškevičius Dainius
Muziejus, 2012
Tai meninis projektas, atveriantis kūrybiškumo ir kūrybos sampratas platesnei diskusijai. Demokratiška diskusija, kaip atsvara diktatui ir konformizmui, yra viena esminių (kūrybinės) laisvės sąlygų (Giedrius Gulbinas).
Vienos minutės Jurgio Mačiūno portretas, sakantis CIAO!, 2010, dūmų skulptūra-performansas, Fluxus ministerija, Vilnius
Dūmų skulptūra, sukurta Ant Fluxus ministerijos stogo, pasinaudojus oro srovių cirkuliavimu Vilniaus mieste, sudėtingu miesto stogų reljefu, gatvių ir sankryžų išsidėstymu bei gatvėse vaikščiojančių žmonių oro įkvėpimu ir iškvėpimu.
Gyvenamasis kambarys / Gyvybinė erdvė. 2005-2010, instaliacija
Visų instaliacijoje pristatomų fotografijų ir videofilmų veiksmas – gyvenamos erdvės pavertimas destruktyviu chaosu ar monumentalia skulptūra, kasmetiniai kalėdinės eglutės nupuošimai, improvizuoti namų koncertai ar aklas fotografavimas tamsoje naktimis – vyksta toje pačioje privačioje erdvėje – menininko kambaryje/studijoje. Ne vienerius metus autoriaus kaupta dokumentacija virto tęstiniu autobiografiniu projektu, betarpiškai sujungiančiu kasdienius ir kūrybinius įvykius: gyvenamoji erdvė tampa scena, o rutininiai veiksmai – performansais, arba atvirkščiai, meniniai projektai virsta šeimynine pramoga ar radikalia buities transformacija.
High Culture Unexplored Dream, 2004, instaliacija: objektai, videoprojekcijos, garso takelis (Garso takelis: Dainius Liškevičius ir Linas Rimša)
HIGH CULTURE UNEXPLORED DREAM
HIGH DREAM UNEXPLORED DRAMA
HIGH DRAMA UNEXPLORED DREAM
HIGH DREAM UNEXPLORED CULTURE
Instaliacijoje šiuolaikinio gyvenimo stilius ir troškimai perkeliami į meno erdvę tam, kad sukurtų jų abiejų – šiuolaikinio gyvenimo būdo ir šiuolaikinio meno aplinkos – komentarą. 300 kvadratinių metrų instaliacija pristato pilną 2004-ųjų metų „cool“ programą – specialiai menininko sukurti balti objektai kviečia ant jų atsigulus stebėti virš galvos kabančiuose apvaliuose ekranuose projektuojamus susimuliuotų kalnų peizažų vaizdus ir klausytis… relaksacinio remikso. Žodžiais DREAM DRAMA CULTURE užsimenama apie tai, jog šiuolaikinis menas reikalauja programinių pastangų ir kūno disciplinos, kad veiksmingiausiai panardintų į geriausią aplinką.
Erdvės I-VIII,
2001, fotografijų ciklas
Fotografijose „Erdvės I-VIII“ nufotografuotos aštuonių Lietuvos teatro salių penkiuose Lietuvos miestuose erdvės – Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Lietuvos rusų dramos teatro, Lietuvos valstybinio Jaunimo teatro, Kauno valstybinio dramos, Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos dramos teatro, Panevėžio kultūros rūmų ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro salių interjerai. Fotografijose menininkas naudoja neįprastą perspektyvą: iš scenoje esančio žmogaus pozicijos fotografuoja žiūrovų vietas, taigi žvilgsnį į individą pakeičia žvilgsnis į visuomenę. Be to, menininkas užfiksuoja visiškai tuščias sales, taigi – ne tiek visuomenę, kiek jos struktūrą (Šaltinis: ndg.lt).
Pasaulio centrai, performansų ciklas, tęsiamas nuo 1999
Performansų cikle „Pasaulio centrai“ Dainius Liškevičius minutę pastovi ant galvos įvairiose pasaulio vietose. Tai yra nuoroda į Atlanto įvaizdį, kuris, būdamas pasaulio centre, jį laiko ant pečių. Kūrinio idėjoje svarbūs du aspektai: pirma, pasaulio centru laikoma žmogaus sąmonė; antra, būdamas skirtingose aplinkose žmogus turi adaptuoti savo sąmonę prie naujo konteksto. Performansus dokumentuojant fotografijos būdu sukaupta daugiau nei 400 nuotraukų įvairiose pasaulio vietose (Šaltinis: ndg.lt).
In/Out, 1998, instaliacija
Kūrinys sukurtas VII-ajai Baltijos šiuolaikinio meno trienalei Cool Places ir priklauso naujojo etapo Dainiaus Liškevičiaus kūriniams. Kūrinyje į keturkampę erdvę apribojančias stiklines sienas yra įmontuotos dvejos viešo naudojimo pastatuose įprastos automatiškai atsidarančios durys. Tačiau, atvirkščiai nei įprasta, žiūrovui priėjus prie kūrinio durys ne atsidaro, bet užsidaro. Tokią instaliaciją galima interpretuoti kaip tuometinio socialinio konteksto komentarą (Šaltinis: ndg.lt).
Personalinės parodos
2013 „Trylikto taško projekcijos”. Galerija Artifex, Vilnius
2012 „Muziejus” Nacionalinė dailės galerija, Vilnius
2010 „Vienos minutės Jurgio Mačiūno portretas, sakantis CIAO!“ Dūmų skulptūraperformansas.
Fluxus ministerija, Vilnius
2009 „Iškyla“, Artscape (kartu su Atelier van Lieshout), Galerija Vartai, Vilnius
2004 „High culture unexplored dream“, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 „Timer/ 8 sec“. A. Mončio namai–muziejus, Palanga, Lietuva
1998 „DDD“, Dailininkų studija (kartu su D. Basčiu ir D. Jankausku), Vilnius
1996 „Dievas – dvasinis žmogaus atrakcionas“, Jutempus galerija, Vilnius
Svarbiausios grupinės parodos
2013 Didesnio dalis. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, “12 Star Gallery”, Londonas
2011 Paminklai kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių. Nacionalinė dailės galerija,
Vilnius
2011 „Bendrabūtis” LTMKS, Commune Art, Vilnius
2010 Lietuvos dailė dešimt metų. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2010 Atviros tarpdisciplininių menininkų studijos. Fluxus ministerija, Vilnius
2008 „NIIR. Nuo idėjos iki reprodukcijos“. Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius
2006 „Dimensija 1“. Tarptautinis performansų festivalis. Šiuolaikinio meno centras.
Vilnius
2003 „24/7 Wilno–Nueva York (visą parą)“. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2003 „Paralelinės progresijos III“. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
2001 „Savigarba“. Lietuvos dailė 01“. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
2001 „NATO sienos“. Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
2000 „Paralelinės progresijos“, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1999 „Butas ’99“, Vilnius, Lietuva
1999 „Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų“, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1998 „Cool Places“, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1997 „Lietuvos dailė, 1997: Galerijos pristato“, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1997 „Dimensija O“, Performancų festivalis, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1997 „DDD“, Arkos galerija, Vilnius
1996 Ženklas Kaunui 2” Kaunas , Lietuva
1995 „Dėl grožio“, Šiuolaikinis meno centras, Vilnius
1994 „Duona ir druska“, Soroso Šiuolaikinio meno centro Lietuvoje antroji metinė
paroda, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
Menotyrininkė apie…
D. Liškevičiaus kūrybos ideologines šaknis galima atsekti Situacionistų internacionalo judėjime. 1967 metais išleistoje knygoje „Spektaklio visuomenė“1 judėjimo įkvėpėjas filosofas Guy Debord’as teigė, kad gyvename praradę tikrovės jausmą, „būtį“ iškeitę į „turėjimą“ ir „atrodymą“. Jis paragino menininkus žadinti žiūrovą iš svaigaus „laimės“ sapno, įstumiant jį į trikdančias situacijas, apverčiant vaizdinių reikšmes, atsukant kapitalizmo išraiškas prieš jas pačias. D. Liškevičius tai daro dažnai – kuria ir čia pat ardo spektaklio iliuziją ironizuodamas didingas idėjas, išklibindamas nusistovėjusias taisykles ir „išdurdamas“ žiūrovą, kuris negauna, ko tikėjosi: priėjus prie įprastų stiklinių durų, jos ne atsidaro, bet užsidaro („In / Out“, 1999); atsigulus ant balto skritulio, svajonė per kultūrą pasiekti katarsį neišsipildo („High Culture Unexplored Dream“, 2004); o užėjus į „Muziejų“ (2012), istorija ne konstruojama, o dekonstruojama. Tai, kas gyvenime vartojama sklandžiai ir nesąmoningai, mene tampa kliūtimi ir verčia susimąstyti: apie „neginčijamas“ kapitalizmo tiesas, „nekintančias“ kultūros vertybes ir „objektyvius“ istorijos naratyvus. Menininkas lyg ir siūlo paslaugas, estetišką aplinką, tikrus daiktus, bet greitai paaiškėja, kad tai – tik apgaulingas blizgesys, mums sukurtas spektaklis.
Agnė Narušytė