Žigelytė Lina
Vaizdo instaliacija „Pasi/matymai“, 2013, Vilnius, Kultūros naktis
Naudojant grafoprojektorių ir skaidres, imituojamos judančio vaizdo ištakos ir kuriamas archyvas. Jame atgyja Vilniaus erdvės, kuriose burdavosi ar tebesirenka seksualinės mažumos. Parkų, gatvių ir kitokių urbanistinių erdvių nuotraukos susipina su nuotrupomis iš pokalbių, prisiminimų, pažinčių skelbimų. Abstrakti fotografija ir lytėjimu paremtas santykis su ja kviečia įsitraukti į istoriografinį procesą.
Performansas „Tapimas Lietuva“, 2012, Vilnius, stovėjimo aikštelė po Vinco Kudirkos paminklu. Nuotraukoje – performanso videodokumentacija
Kai baisu išeiti į gatvę, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai iš manęs vagia, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai draudžia kalbėti, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai einu miegoti su kuo noriu, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai aš išvažiuoju, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai aš neturiu pinigų, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai aš nebetikiu melu, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai stoviu prie uždarų durų eilėje, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“ Kai žudo mano geismus, man sako: „Būk geltona, žalia, raudona.“
Nešiojamoji garso instaliacija-žemėlapis „Beieškant Simono/s“, 2013
Tai tarsi susapnuotas detektyvas, kviečiantis atidžiau įsiklausyti ir apsidairyti Nidoje. Tai meditacija apie atstumus ir intymumą, sąskambių paieška, kurioje susiduria žvejys Simonas ir filosofė Simona. Ar jie tikrai čia buvo? Ką jie čia darė? Kaip mus pakeičia buvimas nuošalioje vietovėje? Menininkė kviečia paklaidžioti besiklausant jos sukurto garsinio gido ir vartant jos padarytą knygelę-žemėlapį. Gidą galite atsisiųsti: https://soundcloud.com/linazigelyte/beieskant-simonos (LT) ir https://soundcloud.com/linazigelyte/searching-for-simone (EN). Projektas sukurtas meno rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu.
Audiovizualinė instaliacija „Tolimi artumai“, 2010, Hartnetto galerija, Ročesteris (JAV)
Ši instaliacija – tai melancholiška meditacija apie santykius. Nuotraukose užfiksuotos autorei svarbios erdvės, kuriose leido laiką su partnere, o fotografijų projekcijos pristatomos su įrašytais prisiminimais. Išlikusios atmintys, jų cikliškas kartojimas ir praeitį sužymėjusios fotografijos tik pabrėžia neišvengiamai tarp kūnų ir geismų atsiveriančias prarajas.
Lina Žigelytė gimė 1982 m. Vilniuje. Utrechto universitete (Nyderlandai) studijavo medijų ir performanso magistrantūrą. Pastaruoju metu gyvena JAV. Grupinėse parodose ir festivaliuose dalyvauja nuo 2010 m. (festivalis „Jerk Off “ Paryžiuje, Hartnetto galerija Ročesteryje, JAV). Jos darbuose nagrinėjamos seksualumo ir reprezentacijos sankirtos bei skirtys. Audiovizualinėse instaliacijose, skaitmeniniuose projektuose ir performansuose ji dokumentuoja nenormatyvinį seksualumą, aiškinasi, ką reiškia rodyti Kitą. Minimalistiškai pasitelkdama garsą, abstrakčiąją fotografiją ir įvietintas strategijas, kelia klausimus apie reprezentacijos ir pažinimo santykį.
Kūrybos raktažodžiai
atmintis, erdvė, laikas, seksualumas, garsas, istoriografija, archyvas.
Menininkai kuriais žaviuosi
Félix-González Torres, kolektyvas „Sins Invalid“, Sophie Calle, Claude Cahun, Derek Jarman.