Redas Diržys, Kęstutis Šapoka ir Danutė Gambickaitė pokalbyje „Malonioji 6“

2014-12-03

2014 m. gruodžio 10 d. 18:30

LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“

Malonioji g. 6, Vilnius


Tęsdama neformalių menininkų ir kuratorių pokalbių vakarus, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga kviečia į paskutinįjį šios serijos renginį. 2014 m. gruodžio 10 d. vyks knygos “Alytaus avangardizmas: nuo gatvės meno festivalių iki visuotinio psichodarbininkų streiko” pristatymas ir diskusija apie tai, kodėl reikia kuo skubiau (su)griauti rimtąją kultūrą, tarpdisciplininį meną ir kitas kapitalistines mistifikacijas. Pristatyme dalyvaus knygos autoriai Redas Diržys ir Kęstutis Šapoka, į pokalbį įsijungs Danutė Gambickaitė. Pokalbį moderuos Ernestas Parulskis.

Redas Diržys (g. 1967) yra transnacionalinis ikonoklastas, siejamas su vizualiaisiais menais, dailės pedagogika, socio-kultūrine kritika ir aktyvizmu. Šiuo metu jis aktyviai (pri)taiko įvairias meno streiko technologijas “rimtosios kultūros” struktūroms griauti. Nuo 1993 m. jis iniciavo daugybę lokalių, nuo galios centrų nepriklausomų meno įvykių, kurie ilgainiui išsigimė į Alytaus bienalę. 2009 m. jis atsiribojo nuo tolimesnio dalyvavimo specializuotoje veikloje kaip menininkas, mokytojas ar aktyvistas ir save įvardija psichodarbininku bei yra siejamas su kolektyviai įkurtu psichodarbininkų ir duomenkasių vahdatu (sąjunga) DAta Miners & Travailleurs Psychique (DAMTP). Nuo 1995 m. jis vadovauja Alytaus dailės mokyklai, kurią ir šiandien sėkmingai (nu)vairuoja tolyn nuo valstybinės bei buržuazinės (kultūrinės) propagandos.

Danutė Gambickaitė (g. 1987) yra kilusi iš Alytaus. Dabar gyvena ir dirba Vilniuje. Baigė menotyros bakalauro ir turbūt šiais metais baigs magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Gambickaitė savo tyrimų ir veikimo lauko neapibrėžia, tik pamini, kad šiuo metu dalyvauja bei stebi šiuolaikinio meno / kultūros lauką, kuruoja parodas, įvykius bei rašo tekstus. Jai įdomios tokios temos kaip atmosferiškumas bei sąlygiškumas šiuolaikiniame mene ir kultūroje, o taip pat šiuolaikinio meno manierizmas ir mistifikacija. Gambickaitė mėgsta sakyti, kad tiki viskuo po truputį, bet niekuo iki galo. Nuo 2012 m. dalyvauja Kūrybinių partnerysčių projekte, gilinasi į Lietuvos mokyklų veikimo sistemas bei edukacijos / meno edukacijos padėtį Lietuvoje.

Kęstutis Šapoka (g. 1974) yra nacionalinis ikonodulas, nes mano, kad tik besaikis vaizdų gaminimas gali sugriauti pats save ir galų gale netekti prasmės. Taip, beje, jau ir atsitikę, todėl reikia dar intensyviau dauginti vaizdus ir juos dauginančias institucijas. Savaime suprantama, Šapoka yra siejamas su vizualiaisiais menais, taip pat parodų kuravimu ir ypač su abejotinos kokybės dailės kritika. Pastaruoju metu (kaip ir dauguma jo koleg(i)ų), kaip kuratorius ir dailės kritikas iš paskutiniųjų bando laviruoti tarp kritinio diskurso ir neišvengiamos konjunktūros, todėl dailės kritikos amatą prilygina prostitucijai arba porno aktorių amatui, o save įvardija kaip “dailės porno-kritiką” arba “kritiką prostitutą”. Laisvalaikiu mėgsta tapyti. Mėgsta gamtą.
https://www.letmekoo.lt/artists/kestutis-sapoka/
Renginį iš dalies remia LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.