Filtras:
2017-05-20
Technokapitalistinis Kitas Roberto Narkaus parodoje „Nešėjas“
Karštos pavasario dienos. Geriausias laikas skaityti poemas, klaidžioti „Paris Review“ puslapiais, gaudyti Basilo Buntingo bulių ar iš lėktuvų krintančias stiuardeses. Tuo metu ant stalo tarp pradaro lango į Archangelską, kavos, tabako, garso kolonėlių ir knygų stovi pravertas ekranas su Roberto Narkaus parodos „Nešėjas“ dokumentacija. Kai tik ją peržiūrėjau, tuoj supratau, kad turiu apie ją parašyti. Parodos puslapį trager.lt jau buvau atsidaręs ir perskaitęs. Kodėl nusprendžiau rašyti apie Narkaus parodą? Man jo praktikos – kaip karšta pavasario diena ir jaunojo Markso užrašai.
2016-09-29
Komunikacijos liekanos žodžiais ir daiktais
Žodis „anachronikos“ man skamba melancholiškai. Melancholija žmonių buvimo kalboje (ir galbūt tik joje), Arvydo Šliogerio teigimu, ištinka kaip nekomunikacija. Dar mokykloje priverstinai mokiausi literatūros terminus, vėliau prie kai kurių iš jų grįžau, studijuodama dailės istoriją; tada anachronizmai atrodė kaip keistos manipuliacijos – tikslingos ar netyčinės – žmogaus sąmone, absurdo, nepatogumo, kartais (virsmo) laukimo momentai. Tai belaikis taškas erdvėje, kuriuo, idealiu atveju, Šiuolaikinio meno centre tikriausiai turėtų pavirsti „Anachronikų“ – parodos apie kalbą, laiką (jo nebuvimą), prasminius pokyčius ir truputį apie nieką – lankytojas.