Aušra Kaziliūnaitė: Recenzija kaip sakinys vienam sakiniui, arba „Viktoras Frankešteinas – ne tik filmo personažas, bet ir kino žiūrovas.“

Vieną vasaros dieną skaičiau neseniai pasirodžiusią Natalijos Arlauskaitės knygą „Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos“ (2014). Monografijoje autorė „nagrinėja klasikos ekranizacijas skirtingose kino tradicijose ir sąlygas, kuriomis filmo suvokimas vyksta ekranizacijos režimu arba jį blokuoja.