Minčių skaitytojai
Tu ilgai manęs klausai ir kažką rašai. Pradedu nervintis, nemėgstu nematomų dalykų, ypač tų, kurie prieš akis. Kiekvienas sakinys ir drabužio siūlė perbėga tavo mintis, imu galvoti, ar viskas aiškiai surišta, ar nėra sagos, laisvesnės už kitas mano švarke, ar išplautos stiklinės sudėtos dugnu į viršų virtuvėje. Mes namuose, jaučiamės kaip namie. Mano žodžiai po truputį virsta užuolaida, pritemdančia kambarį, apvelkančia mus minkšta šviesa, nuo kurios truputėlį išsiplečia vyzdžiai. Tavo taurė primena kaulą, mano tokia pati, tik lengvesnė. Naktis jauna kaip tavo rankos, laikas sprogo.
Kiekvienas skiemuo išsitempia, tampa sunkiai pažįstamas. Kalbu, kol suprantu, kad visą laiką tylėjau, tu toli, ima miegas. Į pamatus skverbiasi vijokliai, juose įsipainioję žmonės kalba paukščių kalba, kažkada ir mes ją mokėsim. Kol kas minkšti mūsų audiniai pakibę ant kaulinių pakabų, jų nejudina vėjas, mums gera ir šilta, esame stabilūs. Juodas paveikslas už tavo slankstelių šviesėja kuo ilgiau žiūriu. Prie tamsos, kaip prie tavęs, turi priprasti akys.
Menininkai(-ės): Anton Karyuk, George Finlay Ramsay, Ieva Rižė, Jogintas Čepulis, Marija Šnipaitė, Sophie Durand.
Kuratorė – Aistė Marija Stankevičiūtė.
Parodos architektas – Algirdas Jakas.
Dizainas – Studio Cryo.
Parodos atidarymas ir skaitymai su George Finlay Ramsay 2023 m. rugsėjo 8 d. 19.00 val. Skaitymai vyks anglų kalba.
Ekskursijos po parodą su kuratore vyks rugsėjo 15 d., 30 d., spalio 12 d.
Paroda veikia 2023 m. rugsėjo 9 – spalio 14 d. trečiadieniais – penktadieniais 16-19 val., šeštadieniais 13-17 val.
Adresas: galerija „Atletika“, Vitebsko g. 21, Vilnius. Parodos ir renginių lankymas nemokamas, be registracijos.
Parodą organizuoja VšĮ „Galerijų savaitgalis“ kartu su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Ši paroda yra Vilniaus galerijų savaitgalio programos dalis.
Menininkų biografijos:
George Finlay Ramsay yra škotų menininkas, savo praktiką siejantis su poezija, ritualais ir analoginiu filmų kūrimu. 2017 ir 2018 m. sudegino šimtus žmonių apgailestavimų Eurazijos vulkanuose. Jo suklastota epinė poema Raven’s Reprise (2020 m.) pasakoja apie apgavikę varną, pandemijos metu perkuriančią pasaulį pagal savo geresnius sumanymus. Jo trumpametražiame filme CASTOROCENE (2021 m.) bebrai iš naujo kuria pasaulį po to, kai jį sunaikino žmonės. Vidutinio ilgio filme Family Fugue (2022) menininkas pasakoja apie tai, kaip mes ir mūsų protėviai persekiojame vieni kitus. Šiuo metu George kuria planus, kaip po mirties savo kūną įmesti į ugnikalnį.
Jogintas Čepulis yra Vilniuje gyvenantis ir kuriantis tapytojas. Naudodamas modernistinę tapybą primenančią raišką, menininkas tyrinėja vaizduotės muzikalumą, pasikartojimus ir laiką, kuris kaip spinduliuojantis vaiduoklis užbėga įvykiams (ypač parodoms) už akių. Joginto drobės veikia kaip portalai į kitas vaizdines, garsines ar taktilines patirtis, kurių nereikia aiškinti žodžiais, tačiau galima sušokti.
Anton Karyuk yra Vilniuje gyvenantis ir kuriantis ukrainiečių kilmės menininkas. Besiremdamas savo kaip queer migranto patirtimi jis tyrinėja socialinės ekologijos, humanizmo, marginalizacijos ir tapatybės temas. Menininko kūryba persikelia į platesnes viešasias erdves ir prisiliečia prie jautrių asmeninių patirčių, kurios virsta abstrakčia vizualine kalba. Vienas iš tęstinių Anton projektų – iš pokalbių su žmonėmis išbanguojančios asmeninės vėliavos, sukurtos asmeniškai pagal tai, ką pašnekovai spinduliuoja.
Marija Šnipaitė yra menininkė, skulptorė gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Peizažas ir žmogui įprastos kasdienės aplinkos motyvai Marijos kūriniuose virsta abstrakčia skulptūrine kalba. Derindama medžiagiškumus, spalvą ir formą, menininkė niekuo neišsiskiriančius, žemiškus reiškinius paverčia atmosferiniais pasakojimais, jautriais aplinkai, laikui ir atminčiai, kuri geba iškraipyti žodžius, išrankioti skiemenis iki garsų, kuriuos suprantame tik ištartus vaizduotėje.
Sophie Durand yra australų menininkė, praktikoje sujungianti instaliaciją, kolekcionavimą, piešimą ir tekstą. Ją domina archyvai, atmintis, kraštovaizdžio patirtys, taip pat žmonių mobilumo ir migracijos dinamika. Sophie kūriniai dažnai prasideda nuo medžiagų ir idėjų, surinktų lauko tyrimų metu skirtinguose kraštovaizdžiuose, ypač pakrančių zonose. Kaip vieną iš ekosistemų, tarp kurių mezga ryšius, menininkė naudoja autobiografiškumo elementą, kuriame telpa įvairiausi medžiagiškumai ir iš jų kylantys klausimai.
Ieva Rižė yra tarpdisciplininė menininkė, gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Pradėjusi meninę praktiką tapybos raiškoje, ją tęsė kurdama trimačius paveikslus ir skulptūrines instaliacijas. Šiuo metu jai artimiausios video ir performatyvios praktikos, į kurias įtraukia pačios kurtus objektus bei kostiumus. Kūriniais Ieva tyrinėja žmogaus psichikos, laikinumo ir tuštumos, santykių uždarose grupėse, identiteto klausimus. Taip pat daug dėmesio skiria kameros ir atlikėjo santykių problematikai, į kurią gilinasi įtraukdama kūną į įvairias architektūrines situacijas, santykius su objektais.