Dano Aleksos “122 kab.” galerijoje Akademija

2015-03-26

“122 kab.”
2015 m. kovo 30 – balandžio 11 d.
Atidarymas 2015 m. kovo 30 d., 17.00.
Galerija Akademija
Pilies g.
44/2, Vilnius

Šiuolaikinio meno projektas „122 kab.“

Keletas ankstesnių mano projektų glaudžiai susiję su erdvėmis, kuriose jie buvo įgyvendinti. „Iracionaliame veiksme“ perplaukiau Nerį prie Baltojo tilto, „Pusiausvyroje“ balansavau ant gimnastikos buomo savo namuose, galerijoje, prekybos centre, taip pat senamiesčio judrioje gatvėje. Minėtose akcijose analizavau savo santykį su tiriamu kontekstu. Tai ribų, nusakančių mano individualumą, paieška. Projekte „122 kab.“ erdvės sąvoka taip pat viena iš esminių, tačiau ją papildo dar ir laiko dėmuo. Projekto pavadinimas – tai numeris dailės klasės, esančios Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje mokykloje, kurią baigiau 1989 metais. Tuomet ši mokykla vadinosi Vilniaus 31 vidurine, o gatvė, kurioje ji stovi ne Tuskulėnų, o Rapolo Čarno vardu. 122 kabinetas – vieta, kurioje įgavau pirmuosius dailės įgūdžius ir pirmą kartą pagalvojau apie galimybę ateityje tapti menininku.

Mintis, atkurti dailės pamoką savo pirmajame dailės kabinete, kirbėjo jau kurį laiką. Turėjau tikslą tai padaryti kiek įmanoma autentiškiau. Pravėręs duris, pamačiau nepakitusį klasės interjerą nuo 1989 metų. Ta pati medinės konstrukcijos pertvara patalpos gale, skirianti inventoriaus sandėliuką su dailės mokytojų poilsio zona nuo pagrindinės erdvės. Sienos jei dažytos, tai tikriausiai ta pačia spalva. Stalai, kėdės, molbertai, piešimo lentos su moksleivių keverzonėmis išlikę tie patys, kuriais naudojosi mano karta. 122 kabinetas tarsi užkonservuota laike erdvė, kurios autentiškumo dėka projekto dalyviai: mano dailės mokytoja ir atsiliepę į kvietimą klasiokai, galėjome trumpam peržengti laiko slenkstį į savo praeitį.

Šis projektas – bandymas priartėti prie savo individualumo ištakų. Antra vertus, šiuolaikinio meno kontekste visą tai, kas įvykę, vyksta ar nutiks aplink mus, ar su mumis, galima vertinti kaip nesiliaujamą kūrybos procesą, todėl ir autentiškiausia rekonstrukcija gali būti subjektyvios atminties ir vaizduotės sąveikoje atsiradusi praeities fikcija. Todėl pats tikriausias šio projekto elementas – pats kūrybos procesas, tai kas slypi anapus popieriaus lapo, tiek praeityje, tiek ir dabar.

Danas Aleksa