Lina Rukevičiūtė: Meno mugė „Supermarket“ kaip nepriklausomos meno scenos pavyzdys

2016-06-20

Galerija nuomojamame ar nuosavame bute (svetainėje), projektų erdvė, rezidencija namuose, kolektyvinė studija su eksponavimo erdve, galerija laikinose patalpose, virtuali erdvė – tai tik kelios formos, kuriomis pasireiškia nepriklausomos menininkų iniciatyvos, kylančios ten, kur meno institucijų dominuojamoje šiuolaikinio meno scenoje atsiveria spragos. 

Jas kaip tik ir užpildo iš apačios į viršų (angl. bottom up) nukreiptos iniciatyvos, kurių sumanytojai – jauni ir kylantys menininkai, vedami saviorganizacijos poreikio,  patys besiimantys iniciatyvos rodyti savo kūrybą surastose erdvėse. Natūralu, kad tokių iniciatyvų finansavimo šaltiniai laikini ir nepastovūs kaip ir pačios erdvės – tai nuosavos menininkų lėšos, meno kūrinių pardavimo pajamos, lokalių ar tarptautinių fondų parama, sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding) ir kiti patys įvairiausi išradingi būdai (pavyzdžiui, atlygintinas sekmadieninės sriubos dalijimas, vakarienių ruošimas ir pan.), o taip pat visų šių metodų kombinacijos. Tokias erdves apibūdina tai, kad jos yra įkuriamos pačių menininkų (angl. artist run space) ir išlaiko nepriklausomos meno erdvės statusą tiek turinio, tiek finansavimo modelio prasme, tapdamos atsvara konkrečioje lokacijoje egzistuojančiam komerciniam meno laukui ir atsirandančios kaip reakcija į jo dominavimą. Skirtingose šalyse šių erdvių organizavimo bruožai skiriasi, nes reaguojama į tos vietos specifines socialines, ekonomines situacijas ir jų pasikeitimus. Dėl įkūrėjų įžvalgumo ir momentinio aplinkos vertinimo tokios meno erdvės greičiau prisitraukia šiuolaikinio meno procesus ir nerizikuoja ekonominiais motyvais dėl pasirinkimo, ką rodyti, ar baimės eksperimentuoti, nes pačios yra mažos rizikos organizacijos. Veikdamos lokaliai ir burdamos bendruomenes, jos gyvena tos dienos aktualijomis.

Šiandien po pasaulį išsibarsčiusių nepriklausomų meno iniciatyvų reiškinį iš dalies atspindi nekomercinės meno mugės, iš kurių net keletas vykstančių Europoje  yra skirtos išimtinai tokiu pagrindu veikiančioms erdvėms. Geografiškai arčiausiai Lietuvos yra šiemet jau dešimtąjį kartą įvykusi meno mugė „Supermarket“, rengiama Stokholme, Švedijoje. Prasidėjusi nuo mažos vien Švedijos menininkų iniciatyvų mugės 2006-aisiais, jau po poros metų „Supermarket“ kvietė menininkus ir iš kitų žemynų, siekdama kuo plačiau atspindėti nepriklausomų meno erdvių reiškinį. Pavyzdžiui, šiemet joje dalyvavo menininkai iš Irano, Palestinos, Sirijos, PAR, Bosnijos ir Hercegovinos, JAV, Kanados ir beveik visų Europos šalių. Įdomu, kad iš Baltijos valstybių po vieną ar du kartus ir tik nuo 2011 metų joje yra dalyvavusios meno erdvės iš Latvijos („Serde“, „Totaldobže“, „4 2 7“), Estijos („Art Container“, „Ptarmigan“) ir  Lietuvos („Tema“) – greičiausiai tai galima aiškinti ribotais tarptautiniam atstovavimui skiriamais resursais.

Pasak įkūrėjų, „Supermarket“ atsirado kaip šalutinis reiškinys tuometinėje intensyvėjančioje komercinėje Stokholmo šiuolaikinio meno aplinkoje. Kylančių menininkų grupė, nelaukdama kvietimų iš galerijų, nusprendė pati sukurti platformą savo menui pristatyti. Tai leidžia prisiminti „Atstumtųjų saloną“ (pranc. Salon des Refusés), XIX a. renginį Prancūzijoje, kuris sudarė sąlygas publikai pamatyti ir nepatekusius į oficialią Paryžiaus salono parodą meno kūrinius – jų autoriai pradžioje būdavo pašiepiami dėl „atstumtųjų“ statuso, tačiau vėliau, gavę pakankamai kritikų dėmesio, „legitimuoti“. Galima paminėti ir XIX a. pabaigoje įkurtą „Nepriklausomųjų saloną“ (pranc. Salon des Indépendants), siekusį publikai pristatyti meno kūrinius tiesiogiai, be autoritetų atrankos. Labai panašūs veiklos motyvai matyti ir „Supermarket“ istorijoje, apibendrintoje šiemet išleistame jubiliejiniame mugės žurnale „Supermarket Art Magazine“. Nors nuo pirmųjų veiklos metų švedų menininkai žaidė tokiu pačiu meno mugės formatu ir jai įprasta kalba, tačiau skleidė visai kitokias – drąsaus, eksperimentinio ir kartu neišbaigto šiuolaikinio meno idėjas, tuo metu aiškiai nereprezentuotas Stokholmo meno scenoje. Lyginant su dailiomis komercinių meno mugių erdvėmis, vizualiai jos visada atrodė ir šiandien tebeatrodo labai margai ir chaotiškai. Be to, „Supermarket“ pirmiausia siekia kurti platformą tarptautinei menininkų bendruomenei reguliariai susitikti, prisistatyti, keistis patirtimi ir kontaktais, dalytis menu, paversdama ją nuo pokalbių dūzgiančiu susibūrimo centru. Kitaip nei įprasta komercinėse mugėse, „Supermarket“ nesiekia koncentruotis į prekybą meno kūriniais, net jei pardavimai šios mugės metu ir vyksta. Čia dalyvauja, stendus įrenginėja ir net vietoje kuria patys menininkai (nes ten laikinai persikelia jų studijos!), leisdami vietoje sekti kūrybos procesą iki pat kūrinio atsiradimo ekspozicinėje erdvėje. Gyvai stebint šį reiškinį aišku, jog „Supermarket“ puikiai patenkina menininkų poreikį rodyti meną ir socializuotis, o tuo pačiu kasmet stiprina savo jau atpažįstamą balsą šiuolaikinio meno kontekste.

Prieš dešimtį metų atsiradusi „Supermarket“ idėja nebuvo nei nauja, nei vienintelė. Panašūs reiškiniai tuo pačiu metu ar net anksčiau vyko Olandijoje („Kunstvlaai“ mugė nuo 1997), Vokietijoje („Berliner Kunstsalon“ nuo 2004), Didžiojoje Britanijoje („Zoo Art Fair“, 2004–2009), Danijoje („Alt_Cph“ nuo 2006), Suomijoje („Art Fair Suomi“ nuo 2005), Rusijoje („Universam Art Fair“, 2009) ir kitur. Apimdamos geografiškai platų lauką, tokios nepriklausomos meno mugės prisideda prie didelės grupės meno iniciatyvų auginimo ir jų tarpusavio ryšių stiprinimo, formuoja jų identitetą bei didina matomumą šiuolaikinio meno scenoje, pritraukdamos vis daugiau auditorijos bei kritikų dėmesio. Kurdamos erdvę meno pristatymui, pažintims bei susitikimams, jos augina šį tinklą kaip naują organizmą, reprezentuojantį šiuolaikinį meną Šiaurės Europos regione ir už jo ribų.

Tirti menininkų įkurtas meno erdves kaip šiuolaikinio meno reiškinį gana sudėtinga dėl jo nepastovumo, atnaujinamos informacijos ar kontaktų stokos. Geriausiai (nors nevisiškai) jų veikla atsispindi per dalyvavimą panašiose į „Supermarket“ iniciatyvose, kurių fiziniai ar virtualūs įrašai, gali būti, vėliau taps vieninteliais likusiais šio erdvėje ir laike sukurto raizginio buvimo įrodymais. Apskritai, visas artist run space reiškinys egzistuoja kaip nematomas žmonių, kūrinių ir erdvių tinklas, palaikantis šiuolaikinio meno scenos pusiausvyrą iš apačios, ir kuris pasidaro prieinamas prisilietus prie jo bet kuriame taške, pavyzdžiui, aplankius menininkų įkurtą erdvę arba susipažinus meno mugėje.

Keletas 2015-2016 metų „Supermarket“ mugės fragmentų:

Nuotraukų autoriai: Charles Ludvig Sjölander, Felicia Gränd, Lina Rukevičiūtė

Žymos:4 2 7, Alt_Cph, Art Container, Art Fair Suomi, artist run space, Atstumtųjų salonas, Berliner Kunstsalon, Bottom up, Crowdfunding, Kunstvlaai, Lina Rukevičiūtė, Nepriklausomos menininkų iniciatyvos, Nepriklausomųjų salonas, Ptarmigan, Salon des Indépendants, Salon des Refusés, Serde, Supermarket, Supermarket Art Magazine, Tema, Totaldobže, Universam Art Fair, Zoo Art Fair