Kombučia bakterinės celiuliozės bioaudeklo auginimas ir pritaikymas su Jolanta Sendaite Alt lab studijoje

2022-09-20

Šios dirbtuvės kviečia patyrinėti mūsų ryšį su „kitomis“ gyvybės formomis per bioaudinį –  bakterinę celiuliozę, užaugintą kombučios gėrimo natūralios fermentacijos metu.

Dirbtuvių metu apžvelgsime, kaip vyksta medžiagos augi(ni)mas, praktiškai išbandysime, kaip paruošti tinkamą terpę, bei dirbsime su bioaudiniu. Taip pat menininkė Jolanta Sendaitė-Paulauskienė pristatys savo „gyvų“ audinių tyrimo metu atliktus eksperimentus atskleidžiančius svarbiausius su šia medžiaga susijusius aspektus.

Dirbtuvių metu ne tik susipažinsime su praktiniais „gyvo“ audinio aspektais, apžvelgsime šios medžiagos savybes bei galimus ateities panaudojimo būdus, bet ir apmąstysime laboratorijoje auginamų bioaudeklų simbolinę reikšmę, mūsų santykį su jais, ryšį su gamta.

Kombučia – tai fermentuotas arbatos gėrimas nuo seno vertinamas dėl sveikatai naudingų probiotikų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius kombučia atgijo ir tapo itin populiari ne tik dėl sveikatai naudingo gėrimo, bet ir dėl šalutinio produkto (kuris paprastai išmetamas) – bakterinės celiuliozės plėvelės, kuri užauga šios fermentacijos metu ir gali būti naudojama kaip tvari medžiaga.

Apie menininkę

Jolanta Sendaitė-Paulauskienė savo kūrybinėje praktikoje remiasi procesualaus meno kūrybos principais, kurie akcentuoja ne galutinį produktą (meno kūrinį), bet patį mąstymą, procesiškumą. Pasitelkdama natūralias savaime kintančias medžiagas: bakterijas, grybus, augalų šaknų sistemas, natūralų dažymą, ji permąsto savo santykį su medžiagomis. Menininkė kūrybos pagalba tyrinėja gyvybės atsiradimo fenomeną, todėl jai svarbu šiame procese palikti erdvės augimui ir nenuspėjamumui, gyvybės formų kismui ir tarpsmui.

Augindama bioaudeklą/rūbą kūrėja siekia skatinti intuityvų pažinimą per juslines patirtis. O aprangą apmąsto ne tik kaip kultūrinį, su artefaktais susijusį, bet ir kaip fiziologinį, žmogaus vystymosi nulemtą reiškinį, apimantį skysčius, kūno audinius, mikroorganizmus bei juos lydinčius procesus. Ji bioaudeklo panaudojimą drabužiui tyrinėja kaip „kito“ odą, kur „kitas“ – tai ne tik subjektas, bet ir kita būtis, kitas supratimas, kitokio tipo ryšys su mus supančiomis gyvybės formomis. Tai – ir simpoetika (D. Haraway terminas, reiškiantis „būti pasaulyje kartu“), ir poezija.

Vieta: SODAS 2123 Alt Lab (Vitebsko g. 23, III a.)

Laikas: Rugsėjo 24 d., 12 val.

Prašome užsiregistruoti parašius į: o-o@o-o.lt

Remėjai: Lietuvos Kultūros Taryba

Organizuoja: Institutio Media kartu su Lietuvos Tarpdisciplininio Meno Kūrėjų Sąjunga.