Nauji LTMKS nariai

2022-12-15

Džiaugiamės, jog kiekvienais metais Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga auga! Šiemet prie mūsų prisijungė net 12 naujų narių: Arnis Aleinikovas, Birutė Lemke, Donata Minderytė, Dovilė Bagdonaitė, Gintautas Gascevičius, Julija Pociūtė, Žygimantas Augustinas, Austėja Masliukaitė, Ieva Gražytė, Barbora Matonytė – Kesminienė, Deinora Rudėnaitė ir Liudvikas Kesminas.

Daugiau apie kiekvieną iš jų:

Arnis Aleinikovas – dar žinomas SINUO slapyvardžiu (išvertus iš lotynų kalbos ,,sinus” reiškia vėją arba kreivę) – jaunasis šalies menininkas, aktyviai kuriantis šiuolaikinio performanso, alternatyvaus teatro, elektroninės muzikos ir rašymo srityse. 2022 metais Arnis apsigynė magistro laipsnį Prahos performatyvaus meno akademijoje (AMU), dirba keliuose užsienio teatruose bei tarpdisciplininio meno organizacijose. Jo darbai nuo 2020-ų metų buvo pristatyti prestižiniame šiuolaikinio meno festivalio “Documenta fifteen” rėmuose Kassel mieste Vokietijoje, Niujorke vykusiame Baltijos šalių šiuolaikinio meno festivalyje “Volume Up”, Prahos DISK teatre, “Recompose” studijoje Prahoje, Slovakijos šiuolaikinio teatro festivalyje „Žilina” ir kt., poezija vokiečių ir lietuvių kalbomis išspausdinta Miuncheno kultūros žurnale.

Birutė Lemke – gyvena ir kuria Vilniuje. Baigusi Vilniaus Universitetą (bakalauras, ekonomikos fakultetetas), Vilniaus Dailės akademiją (magistras, tapyba). Stažavosi Prahos Dailės Akademijoje (2021 m.). Parodose dalyvauja nuo 2010 m. Kūryboje jungia skirtingas patirtis ir išraiškos priemones.

Donata Minderytė – Gyvena ir kuria Vilniuje bei Niujorke. Baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2016 m. ten pat studijuoja Meno doktorantūros dailės krypties programoje.

Gintautas Gascevičius – performeris, būgnų ir perkusijos meistras, kompozitorius. Šiandien Gintautas yra daugelio muzikinių projektų dalyvis, spektaklių garso takelių autorius, kuriantis be standartų ir nuolat stebinantis klausytojus netikėtomis mušamųjų, vokalo, vaizdinių konceptualizacijomis.

Julija Pociūtė – yra tarpdisciplininio meno kūrėja, savo kūryboje derinanti video meno, skulptūros, dizaino elementų ir fotografijos medijas. Apjungdama skirtingas materijas menininkė kviečia žiūrovą, per savo patirtį permąstyti fundamentalius aplinkos principus tokius kaip tikrovė ir iliuzija. Savo meninėje praktikoje didelį dėmesį autorė skiria žmogaus dualistinei ir laikinai prigimčiai, kvestionuodama atminties įtaką dabarčiai. Menininkę domina istorinė atmintis, kaip realybės fiksavimo sistema, kurioje iliuzija tampa jos priešprieša.

Žygimantas Augustinas – Įsiterpti į diskursą jį sutirštinant, prieštaras perteikti paradoksu, pasakojimą redukuoti iki lūkesčio, sukeisti kontekstus – tai strateginės Žygimanto Augustino tyrimu grįstos kūrybos nuostatos. Susidedanti iš teminių ilgai trunkančių projektų, menininko kūryba permąsto ir sutrikdo praeities diskursus, istoriją traktuodama kaip stoką ir viltį, bei tuo pačiu užklausdama ir pasitelkdama vaizdo galias. Menininko darbai dekonstruoja dailės tradiciją, įtraukdami žiūrovą į polilogą su menu, visuomene ir savimi, bei konceptualiai praplėsdami viešų ir privačių kolekcijų rinkinius.
– Menotyrininkė prof. dr. Giedrė Mickūnaitė

Austėja Masliukaitė – yra Vilniuje gyvenanti ir kurianti tarpdisciplininė menininkė, dirbanti su garsu, savo balsu, skulptūra, fotografija, video, akvarele. Studijavo matematiką ir chemiją, fotografiją ir medijos menus, semiotiką. Rupert Alternatyvios edukacijos programos alumnė. Dalyvauja grupinėse parodose, surengė solo parodą XX,XO Lukiškių kalėjime 2.0 (2022). Tyrinėja modernaus moteriškumo galimybes ir ribotumus.

Ieva Gražytė – skaitmeninės kultūros tyrėja, naudojanti menininko teksto ir kuratorinio teksto, kaip savipakankamo kūrinio strategiją. Išnaudodama skirtingas rašymo formas kaip kūrybinės praktikos metodikas, tekstą naudoja kaip mediją vizualiųjų menų lauke, o teksto rinkimo procesą kombinuoja su kitais. Spekuliatyvius meninius tyrimus grindžia socioekonominiais, sociopolitiniais rodikliais, naršo žmonių ir technologijų tarpusavio santykiais, galimais ateičių scenarijais ir algoritmine kultūra.

Barbora Matonytė – jaunosios kartos menininkė, kurios kūrybinės veiklos laukas geriausiai apibūdinamas kaip įvairių skulptūrinių išraiškų išplėstiniame lauke, erdvėje ir potyriminėje plotmėje paieškos. Kūryba tarpdisciplinėje terpėje aiškiai išsiskiria dvejais pagriniais laukais, t.y. vizualaus meno instaliacijų ir garso meno (ang. soundwork) diskursai, bei jų jungimo galimybės.

Deinora Rudėnaitė – tarpdisciplininio meno kūrėja, bei fotografė. 2021m. baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2022m. tęsė studijas Vilniaus universitete. Toliau aktyviai kūrė, eksperimentavo su parodų koordinavimu/kuravimu.
D.Rudėnaitės kūryba pasižymi “contingency” sąvoka. Kurdama ji nagrinėja žmogaus santykį su neapčiuopiamybe, bei pačiu savimi. Elementai iš kurių susideda  Deinoros kūriniai yra kasdienės praktikos, ritualai,, išplėstinė realybė ir mitų, legendų bei pasakų motyvai.  Jos kūriniai keičia formas, yra neapčiuopiami, žiūrovas gali veikti su jais, juose dalyvauti, juos keisti, pajausti.

Liudvikas Kesminas – šiuolaikinio meno atstovas, savo kūrybinėse praktikose dažnai renkasi erdvinės instaliacijos, įvietinto kūrinio ar skirtingų medijų sintezės metodiką. Kūriniuose persipina įvairios dėmenų sąveikos kaip žiūrovo ir meno kūrinio tarpusavio integralumas, daikto ir erdvės pernaudojimo galimybės, video žaidimų taisyklių pritaikymas gyvenime. Visa tai tampa autoriaus kūrybinėmis strategijomis vizualaus šiuolaikinio meno lauke.

Dovilė Bagdonaitė