Filtras:
2015-06-30
Aušra Kaziliūnaitė: Recenzija kaip sakinys vienam sakiniui, arba „Viktoras Frankešteinas – ne tik filmo personažas, bet ir kino žiūrovas.“
Vieną vasaros dieną skaičiau neseniai pasirodžiusią Natalijos Arlauskaitės knygą „Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos“ (2014). Monografijoje autorė „nagrinėja klasikos ekranizacijas skirtingose kino tradicijose ir sąlygas, kuriomis filmo suvokimas vyksta ekranizacijos režimu arba jį blokuoja.
2015-06-28
Virtuali diskusija „Kodėl Vilniuje nėra menininkų studijų-dirbtuvių?“
2015 m. birželio 17 d. LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“ vyko paroda-diskusija „Kodėl Vilniuje nėra menininkų studijų-dirbtuvių?“. Joje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Audronis IMBRASAS, Vilniaus miesto vyr. architektas Artūras BLOTNYS, architektas prof. dr. Kęstutis LUPEIKIS, architektas dr. Tomas GRUNSKIS, architektas Gintaras KUGINYS (Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukcijos bendraautoris) ir kiti prisijungusieji. Diskusiją vedė Vytautas MICHELKEVIČIUS. Parodoje pristatyti VGTU bakalauro 4 kurso studentų (vadovas prof. dr. K. Lupeikis) Tarpdisciplininio meno centro projektai.
2015-06-28
Dmitrij Gluščevskij: Pabaigoje Piotras Nikolajevičius miršta
Naujasis Oskaro Koršunovo „Jelizavetos Bam“ pastatymas netikėtai prasideda jau Nacionalinio dramos teatro fojė, kai tarsi iš Rene Magritte‘o paveikslų nužengę juodai apsirengę beveidžiai vyrai su skrybėlėmis katiliukais pasitinka ir palydi žiūrovus į teatro rūsį.
2015-03-31
Karolina Rybačiauskaitė: Meninis tyrimas apie tai, kas (ne)dega
Kai Inga Lāce Suomijos ir Utrechto meno akademijose „meninio tyrimo“ kursą dėstančio profesoriaus Henko Slagerio paklausė, ko iš tikrųjų ten yra mokomasi, jis atsakė, kad kurso metu menininkai patys bando kontekstualizuoti savo kūrinius – taigi atlieka bent kelias menotyrininkų, kritikų ir/ar kuratorių funkcijas – interpretuoja, diskutuoja ir kuria darbų pristatymo kitiems koncepcijas.
2015-03-28
BENIGNOS KASPARAVIČIŪTĖS IR KĘSTUČIO ŠAPOKOS POKALBIS APIE (NE)PRIKLAUSOMO ŠIUOLAIKINIO MENO ISTORIJAS
Benigna Kasparavičiūtė: Matyt, reikėtų prisistatyti. Esu bene vienintelė autorė Lietuvoje, nesubūrusi nei vienos menininkų kolonijos ar nesurengusi nei vieno, bent menkiausio meno festivalio. Kadangi dėl tokio nepateisinamo neiniciatyvumo užgraužė sąžinė, nuo pradžios iki galo perskaičiau visą neseniai išėjusios knygos „(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987-2014“ naująjį tomą. To normalūs dailininkai/menininkai įprastai nedaro, nes skaito vien straipsnius apie save, o ir tai – tik tuos sakinius, kuriuose minima jų pavardė. Todėl dabar minėtoje srityje (tekstų apie menininkų iniciatyvas skaitymo) jaučiuosi beveik vienintelė ir nepakartojama bei galinti į visą šitą reiškinį pažiūrėti iš šalies ir netgi iš aukšto. (Beje, pasikalbėti šia tema man pasiūlė ne K. Šapoka (kuris ir yra vienas knygos autorių), jei ką… Na, aš čia ne tau sakau, o šiaip visokiems privalomiems rėksniams.)2014-07-17
Excerpts from the diary of the fictionaut: On Fictiocratic Operation no. 27C, Tallinn
Excerpts from the diary of the fictionaut
by Agnieszka Pokrywka
Fictiocratic Operation no. 27C
27 Dec 2013 – 2 Jan 2014
Ptarmigan, Tallinn, Estonia
2014-03-28
Kęstutis Šapoka: Raudono kilimo magija
„Vadinkite mane laisvai samdoma menininke! Turiu talentą kurti grožį ir noriu pasidalinti juo su Jumis (…).
Dar besimokydama vidurinėje mokykloje negalėjau apsispręsti kuo būsiu užaugusi, nes sekėsi viskas. Labiausiai patiko dailė.
2014-03-10
Kęstutis Šapoka: KAD SVEIKAS KŪNAS KADAGIAIS KVEPĖTŲ (7MD) – apie Evaldo Janso parodą „Per ilgai ant pakylos“
„Išmatų pasišalinimas per išangę, priklausomai nuo žmogaus išsilavinimo, kultūros, išmatų konsistencijos ir kitų priežasčių, gali būti vadinamas tuštinimusi, šikimu, kakojimu. Tuštinimasis nenormaliai skystomis išmatomis vadinamas viduriavimu, triedimu.“ (http://lt.wikipedia.org/wiki/I%C5%A1matos)
Neretai triedimas arba šikimas gali tapti paveikia tikrovės eseistika. Tai ne kartą įrodė Evaldas Jansas ‒ išmatos arba jų leitmotyvas persmelkę visą Janso kūrybą ir kartkartėmis suskamba skambia gaida.
Senesni įrašai